Vakar Seime tradiciniu metiniu pranešimu prezidentas Valdas Adamkus daugiausiai mušė per politikų bei valdininkų sėdynes, gyrė savo kuruojamas sritis, tačiau Prezidentūros veikloje prasto darbo apraiškų neįžvelgė.
Valstybės vadovui vos baigus sakyti svarbiausią metų kalbą, politinių partijų lyderiai vienas per kitą ją kritikavo ir šaukte šaukė, kad tik jie gali Lietuvą gali paversti rojumi. „Respublika“ nusprendė atsiriboti nuo rinkimams besirengiančių politikų komentarų ir į talką pasikvietė kitų profesijų atstovus.
Palinkėjimai ne išeitis
Kovo 11-osios Akto signataras, vėliau - Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vicepirmininkas, filosofas Bronislovas Kuzmickas vakar “Respublikai” teigė, kad jo nuomone, prezidento V.Adamkaus metiniame pranešime buvo keleti įdomesni momentai: konstatuota pasitikėjimo valstybe krizė, strateginių nuostatų bei strateginio mąstymo šalyje nebuvimas.
„Išties, valstybė, įstojusi į Europos Sąjungą (ES) bei NATO nebežino ką veikti, kaip gyventi tapus savarankiškai, kaip pačiai modeliuoti savo gyvenimą, - sakė B.Kuzmickas. - Prezidento kalboje vyravo valstybės, jos institucijų bei atskirų sričių kritika, kuri yra žinoma ir įvairiais aspektais komentuojama spaudoje“.
B.Kuzmicko nuomone, prezidento palinkėjimai visiems būti geriems ir vieningiems, yra gerai, bet problemų nesprendžia. Kita vertus, šalies vadovas vis mažiau žvelgia į priekį vien todėl, kad yra iki galo nusivylęs asmeninių, partinių, o ne valstybės interesų siekiančiais politikais.
„Politikams teisingai priekaištauta, kad jie siekia tik savo trumpalaikių tikslų, - sakė B.Kuzmickas. - Tačiau tokios trumpų distancijų bėgimo politikos laikosi ne tik partijos, bet ir ministerijų, kitų valstybės įstaigų darbuotojai. O būtent jiems, manau, dabar trūksta dviejų rūšių kompetencijos - dalykinės ir pilietinės. Valdininkai nepasinaudoja galimybėmis arba jas išsklaido kaip ir ES pinigus“.
Pasigedęs vilties V.Adamkaus kalboje, signataras B.Kuzmickas jos taip pat mažai mato, nes sako, kad „tikėtis, jog naujas Seimas bus kitoks - nėra realu“.
„Žiūrėkime, kad tik jis nebūtų blogesnis, nei dabartinis, - svarstė pašnekovas. - Šiandien į politiką veržiasi labai daug savanaudiškų žmonių, tam kuriasi net partijos, kurios ateina į Seimą, t.y. čia pradeda dirbti žmonės apie tą darbą nieko nenutuokiantys“.
Pacientų neatsigina
Seime vakar V.Adamkaus konstatuotą pasitikėjimo valstybe krizę žinomas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis kasdien jaučia ir iš savo studentų, ir iš pacientų.
„Nusivylimas valdžia šiandien yra itin didelis, - sakė Č.Laurinaitis. - Gal dešimt metų remontuojama Lietuvos sveikatos apsaugos sistema niekaip nesikeičia į gera. Dirbdamas su studentais matau, kad didesnė jų dalis jaučia, jog nebus vertinami savo šalyje, todėl ketina išvykti dirbti užsienyje. Taip pat valstybė neturi jokios aiškios politikos žmonių gyvenimo kokybei gerinti“.
Psichoterapeuto teigimu, pacientų gausa jį jau verčia naujų nebepriimti, o žmonės pagalbos kreipiasi gerokai piktesni ir nusivylę.
„Maniau, kad daugiau psichologinių problemų žmonėms kilo išgyvenant Lietuvos perėjimą iš planinės socialistinės ekonomikos į laisvąją rinką, - teigė psichoterapeutas. - Dabar daugeliui prie to pratintis nebereikia, tačiau nerimas dėl ateities ir nuojauta, kad valstybė savo piliečiais nesirūpina - tik didėja. Ir dar blogiau, kad valstybė net nerodo, jog rengiasi ką nors daryti, kad sušvelnintų savo žmonėms smogiamus smūgius. Tad nenuostabu, jog prezidentas kalba ir apie valdžios šaltumą”.
Paklaustas, apie prezidento V.Adamkaus nusivylimą sakant metinį pranešimą, Č.Laurinaitis pataria mažiau grimzti į pesimizmą ir prisiminti, kad jau daugiau kaip 60 metų Lietuvoje nebuvo karo. Psichoterapeutas tikina, kad tokios mintys turėtų žmones išmokyti džiaugtis, vertinti naujas galimybes, atsiradusias atsivėrus sienoms.
„Iš politikos aš jau seniai nieko nesitikiu. Būtina gyventi realistiškai ir jeigu gali ką nors padaryti pats, nereikia laukti pagalbos iš kitų, juo labiau - politikų, - sakė Č.Laurinaitis. - Gyvenimas tėra kelionė, kurioje reikia ieškoti pakeleivių, o nesutikus tokių - keliauti pačiam. Tai ką sako kasmet prezidentas nėra išgirstama matyt tik todėl, kad jo ir Seimo interesai, galios, yra visiškai skirtingi”.
Kalta ir Prezidentūra
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas, profesorius, habilituotas daktaras Povilas Gylys vakar „Respublikai“ sakė, kad kritikuodama Lietuvos institucijas, atsakingas už šalies ekonomiką, Prezidentūra pamiršta, jog prie kai kurių negerovių yra nemažai prisidėjusi ir pati.
„Sakydamas, kad Lietuva inertiškai juda sąstingio ir nuosmukio link, prezidentas turėtų suvokti, kad prie daugelio šalies problemų prisideda ir pats, - sakė P.Gylys. - Lietuva tikrai nėra subalansavusi savo politikos ir nemoka valdyti savo ekonomikos. Greitai nustekensime viešąjį sektorių ir tai padarysime ne be prezidento aplinkos pagalbos.
Yra gana aiškus ideologinis monolitas, kurio dalis - Prezidentūroje. Jis veikia pagal rinkos fundamentalizmo principą. Galvodami, kad jeigu privatizuosime aukštąjį mokslą, išspręsime jo kokybės problemas. Aš esu šios sistemos dalis, pripažįstu jos trūkumus, tačiau apkrovus studentus mokesčiais problemos nedings, o tik pagilės. O šią idėją juk praktiškai stumia pats V.Adamkus”.
P.Gylio teigimu, prezidento aplinka stūmė ir pensijų reformą, kurios metu iš esmės buvo privatizuota dalis SODROS. Šis sprendimas lems tai, jog ateityje pensininkai negaus tokių pensijų, kokias galėjo gauti tokiu atveju, jei penktadalis SODROS mokesčių srauto nebūtų atiduota privatiems pensijų fondams, kurių turimo kapitalo vertė šiuo metu smunka.
Pernykštė kalba
Politologas Algis Krupavičius pripažįsta, kad V.Adamkus vakar demonstravo aiškų politikų bei valdininkų armijos bei savo paties bejėgiškumą.
„V.Adamkaus metinių pranešimų standartas yra - jie gana nuoseklūs, logiški, temos atsikartojančios, - teigė politologas. - Pernai prezidentas bandė kalbėti apie valstybės tapatybę, tačiau kadangi daugelis jo, matyt, nesuprato, šiemet jis patikslino ir pranešė apie pasitikėjimo valstybe krizę.
Taip pat kelintą kartą buvo priminta, kad visuomenė ir politika - neišnaudotų galimybių arena, šalyje vyksta visų karas prieš visus, akivaizdus nepasitikėjimas ir susvetimėjimas, vis dar Lietuvai reikia teismų reformos ir tebeegzistuoja korupcija, o kada nors baigsime ir žemės reformą. Taigi šių metų V.Adamkaus metinis pranešimas, be kelių aktualijų, iš esmės yra ta pati, tik prieš metus pasakyta jo kalba“.
A.Krupavičius išskyrė vieną naują temą prezidento kalboje - šiemet užsiminta apie politikų ir valstybės strateginio mastymo trūkumą. Tačiau, anot politologo, ištaręs „A” V.Adamkus nedrįso arba negalėjo pasakyti „B” - suformuluoti bent kelis strateginius šalies tikslus.
„V.Adamkus tik išvardijo problemos, o juk prezidentas, valstybės vadovas, o ne kas kitas gali ir privalo numatyti tokius tikslus, - sakė A.Krupavičius. - Ne tik Prezidentūra, bet visa Lietuvos politika šiuo metu išgyvena naujų idėjų, strateginio mastymo badą. Visos mūsų strategijos baigiasi 2013 metais, kai turėsime baigti naudoti ES struktūrinių fondų paramą, tad būtų gerai, kad originalios idėjos atsirastų anksčiau. Joms gimti reikia jau dabar, bet ką darysi, jei jų neturi net prezidentas”.
Taip pat skaitykite:
http://www.balsas.lt/naujiena/191803
http://www.balsas.lt/naujiena/191632
