Praėjusį mėnesį Kyjivas apkaltino popiežių Pranciškų skleidžiant imperinę propagandą vaizdo žinutėje jauniems rusų katalikams. Pats pontifikas vėliau tvirtino, kad kalbėdamas apie „didžiąją Rusiją“ galvoje turėjo turtingą šalies kultūrinę tradiciją.
„Komandiruotė į Vatikaną buvo suplanuota jau prieš kurį laiką, manau, kad jei tokia įvyks, tikrai pasinaudočiau galimybe išsakyti Lietuvos matymą dėl karo Ukrainoje. Visų pirma, dėl Rusijos agresijos“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo vadovė.
„Manau, kad diplomatijoje, politinėje diplomatijoje, niekada nėra blogo laiko ir niekada nėra per daug pastangų perduoti tą žinią“, – pridūrė ji.
V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad Lietuvos požiūris dėl Rusijos sukelto karo „skamba plačiai, skamba garsiai“, o Lietuva yra Kyjivo ambasadorė ten, kur šis negali dalyvauti.
Rugpjūčio 25 dieną vaizdo žinutėje jauniesiems rusų katalikams 86 metų popiežius Pranciškus sakė, kad jie turėtų prisiminti, jog yra „didžiosios Rusijos – didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, kurioje tiek daug kultūros, tiek daug žmogiškumo, vaikai“.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka pavadino šias pastabas imperialistine propaganda ir labai netinkamomis.
Vėliau Vatikanas nurodė, kad pontifiko kalba buvo skirta „padrąsinti jaunimą saugoti ir skatinti visa, kas teigiama didžiajame Rusijos kultūriniame ir dvasiniame pavelde“.
Kremlius savo ruožtu palankiai įvertino popiežiaus pastabas.
Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais Rusijos invazijos, prasidėjusios 2022-ųjų vasarį, mėnesiais jis sulaukė kritikos dėl to, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės.
Šių metų pradžioje taikos pastangoms jis paskyrė įtakingą kardinolą, kuris nuo to laiko lankėsi tiek Maskvoje, tiek Kyjive.
