„LFF Drausmės komitetas konstatavo, kad Beno Spietinio veiksmai vertintini kaip LFF Drausmės kodekso 36 str. „Nesportiškas elgesys“ 5 dalies pažeidimas ir taikytina sankcija numatyta šio straipsnio 6 dalyje.
Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, kaltės laipsnį, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat į dalyvio bendradarbiavimą nustatant ir tiriant pažeidimą, taikytina sankcija, nurodyta LFF Drausmės kodekso 16 str. „Draudimas dalyvauti tam tikroje ar bet kokioje su futbolu susijusioje veikloje“.
LFF Drausmės komitetas nusprendė skirti Benui Spietiniui 12 (dvylikos) mėnesių draudimo dalyvauti bet kokioje su futbolu susijusioje veikloje (administracinėje, sportinėje, techninėje ar bet kokioje kitokioje).
Sprendimas įsigaliojo nuo š. m. gegužės 2 dienos. Žaidėjas nepasinaudojo savo teise apskųsti šio sprendimo“, – rašoma LFF pranešime.
Priminsime, kad balandžio pradžioje Lietuvos sporto pasaulį sudrebino žinia apie Lietuvos salės futbolininko Beno Spietinio galimą chuliganizmą.
Kauno „Žalgirio“ išplatintame pranešime, Jonavos „Vikingų“ žaidėjas B. Spietinis kaltinamas po pralaimėtų Lietuvos salės futbolo čempionato finalo rungtynių užsipuolęs „Žalgirio“ legionierius iš Brazilijos.
Pasak šio pranešimo, B. Spietinis po 0:3 pralaimėtų rungtynių iš Jonavos atvyko į Kauną ir prisistatė prie legionierių gyvenamosios vietos. „Lietuvos čempionų žaidėjai buvo užgauliojami žinutėmis ir kviečiami santykius išsiaiškinti į lauką, o šiems nereagavus, buvo išdaužti gyvenamosios vietos langai, apspardytos bei apspjaudytos durys. B.Spietinis veikė ne vienas.
Tą patį vakarą „Kauno Žalgiris“ kreipėsi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Jonavos komandos žaidėjo veiksmų. Netrukus Lietuvos futbolo federacija (LFF) pasmerkė tokį B. Spietinio elgesį ir pranešė, kad Lietuvos rinktinės žaidėjas yra suspenduotas. Kiek vėliau futbolininką suspendavo ir Jonavos „Vikingų“ klubas.
Vėliau prabilęs pats B. Spietinis atsiprašė už tokius savo veiksmus.
