• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gar­si mu­zi­ka ar ty­lūs drau­go šnabž­de­siai – mums įpras­ti gar­sai. Ta­čiau tiems, ku­rie gy­ve­na ty­lo­je, tai, de­ja, tik sva­jo­nė. Žmo­nės, jun­gian­tys tuos, ku­rie gir­di, ir tu­rin­čius klau­sos ne­ga­lią, – ges­tų kal­bos ver­tė­jai. Šian­dien pri­sta­ty­si­me ges­tų kal­bos ver­tė­jo dar­bo sub­ti­ly­bes ir tik­ras gy­ve­ni­mo is­to­ri­jas, prak­ti­nę spe­cia­ly­bės pu­sę, o ne sau­sas stu­di­jų pro­gra­mas. Vil­niaus ap­skri­ties ges­tų kal­bos ver­tė­jų cen­tro Aly­taus pa­da­li­nio va­do­vė Rū­ta Ka­vo­ly­nie­nė pa­sa­ko­jo apie šio dar­bo pri­va­lu­mus ir trū­ku­mus, aly­tiš­kė tre­čio kur­so stu­den­tė Ri­ta Vo­lun­ge­vi­čiū­tė – apie stu­di­jas, Vil­niaus ko­le­gi­jos lek­to­rius An­drius Ba­ri­se­vi­čius pri­sta­tė stu­di­jų pro­gra­mą iš pir­mų lū­pų. Abi­tu­rien­te, mes ti­ki­mės, kad į klau­si­mą, ar tu no­ri bū­ti ges­tų kal­bos ver­tė­ju, ga­lė­si at­sa­ky­ti po šios pa­žin­ties su spe­cia­ly­be.

REKLAMA
REKLAMA

Dar­bo is­to­ri­ja

Vil­niaus ap­skri­ties ges­tų kal­bos ver­tė­jų cen­tro Aly­taus pa­da­li­nio va­do­vė Rū­ta Ka­vo­ly­nie­nė

REKLAMA

Ges­tų kal­bos ver­tė­jai yra in­for­ma­ci­jos srau­to tar­pi­nin­kai, ku­rių tiks­las – kuo tiks­liau, aiš­kiau iš­vers­ti. „Mo­ky­tis ges­tų kal­bos rei­kia nuo­la­tos, nes at­si­ran­da nau­jų ges­tų, jie ku­ria­mi, įtrauk­ia­mi į kal­bą. Tru­pu­tį ski­ria­si ben­dra­vi­mas įvai­riuo­se Lie­tu­vos re­gio­nuo­se. Pa­ti kal­ba yra la­bai įdo­mi, gy­va, emo­cio­na­li, dir­bi vi­sa – vei­do mi­mi­ka, ju­de­siai. Tu vi­sa kal­bi“, – įsi­ti­ki­nu­si Vil­niaus ap­skri­ties ges­tų kal­bos ver­tė­jų cen­tro Aly­taus pa­da­li­nio va­do­vė R.Ka­vo­ly­nie­nė. Ji su­ti­ko at­sa­ky­ti į ke­le­tą „Aly­taus nau­jie­nų“ klau­si­mų.

REKLAMA
REKLAMA

– Ko­kie yra pa­grin­di­niai ges­tų kal­bos ver­tė­jo dar­bo pri­va­lu­mai ir trū­ku­mai?

– Pa­grin­di­nis pri­va­lu­mas – nuo­la­ti­nis ben­dra­vi­mas ir ži­nių ba­ga­žo di­di­ni­mas. Drau­ge su klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čiu žmo­gu­mi ten­ka lan­ky­tis įvai­rio­se įstai­go­se: po­li­kli­ni­ko­je, teis­me, po­li­ci­jo­je, plės­ti sa­vo aki­ra­tį. Pri­sie­i­na vers­ti įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, net ir baž­ny­čio­je – su­tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­ją, Šven­tą­jį Raš­tą, prie­sai­kas. Juo­kia­mės, kad vie­na mū­sų ver­tė­ja iš­ta­rė „taip“, nors iki šiol ir ne­iš­te­kė­jo. Daž­nai bū­na net ir taip, kad žmo­nėms ver­ti­mo pa­slau­ga ne­rei­ka­lin­ga, ta­čiau jie at­ei­na pa­ben­drau­ti. Tai yra ko­mu­ni­ka­ci­ja su žmo­nė­mis – nuo­la­ti­nis ju­dė­ji­mas ir mo­ky­ma­sis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trū­ku­mų dar­be ma­žiau. Kar­tais už­sa­ko­vui ver­tė­jas ne­pa­tin­ka, nors tech­niš­kai dar­bą at­lie­ka ge­rai. Gal­būt vei­de įžiū­ri tai, kas ne­ke­lia pa­si­ti­kė­ji­mo. Bū­na, lau­kia­me klien­tų at­vyks­tant į su­si­ti­ki­mo vie­tą ir ne­su­lau­kia­me. To­kiu at­ve­ju pa­slau­gų klien­tui su­teik­ti ne­ga­li­me.

REKLAMA

– Ar ges­tų kal­bos ver­tė­jo pa­slau­gos pa­klau­sios?

– Šiuo me­tu Aly­taus pa­da­li­ny­je yra trys ver­tė­jos ir pa­da­li­nio va­do­vė. Ka­dan­gi vie­na ver­tė­ja mo­ti­nys­tės atos­to­go­se, dir­ba dvi – pa­gal pa­klau­są mū­sų už­ten­ka. Pa­ti Pe­da­go­gi­nia­me uni­ver­si­te­te bai­giau so­cia­li­nę pe­da­go­gi­ką, ges­tų kal­ba bu­vo vie­nas iš pa­si­ren­ka­mų­jų da­ly­kų, ku­ris ma­ne su­ža­vė­jo, su žmo­nė­mis, tu­rin­čiais klau­sos ne­ga­lią, ben­drau­ju ir pa­ti.

REKLAMA

Žmo­nės, ku­riems rei­kia mū­sų pa­slau­gų, yra vy­res­nio am­žiaus, jie tru­pu­tį už­da­res­ni. Gal­būt to­dėl, kad kaip gim­to­ji kal­ba ges­tų kal­ba bu­vo pri­pa­žin­ta tik 1995 me­tais. Kai ku­rie iš jų gat­vė­je ges­tų kal­ba net ne­kal­ba – kom­plek­sai li­kę iš se­nes­nių lai­kų. O jau­ni­mo Aly­tu­je la­bai ma­žai, nes nė­ra kur mo­ky­tis, trūks­ta pa­pil­do­mos veik­los, to­dėl jie iš­vyks­ta į di­džiuo­sius mies­tus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Ko­kių sa­vy­bių rei­kia tu­rė­ti ges­tų kal­bos ver­tė­jui?

– No­rint dirb­ti to­kį dar­bą, vi­sų pir­ma rei­kia bū­ti jam at­si­da­vu­siam, no­rė­ti jį dirb­ti. Jei­gu dar­bo ne­my­lė­si, ta­da jis ne­bus mie­las. Tu­ri bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus, ta­čiau ra­mus ir neut­ra­lus. Ges­tų kal­bos ver­tė­jas tu­ri per­teik­ti in­for­ma­ci­ją ne­reikš­da­mas sa­vo nuo­mo­nės. Įvai­rio­se si­tu­a­ci­jo­se rei­kia to­le­ran­ci­jos, su­pra­ti­mo ir su­si­kal­bė­ji­mo. Mo­kė­ti iš­si­suk­ti iš si­tu­a­ci­jos, val­dy­ti ją – vie­ni svar­biau­sių da­ly­kų. Pa­rei­gin­gu­mas ir at­sa­kin­gu­mas šia­me dar­be bū­ti­nas. O už­vis svar­biau­sia – kon­fi­den­cia­lu­mas.

REKLAMA

– Ką pa­tar­tu­mė­te abi­tu­rien­tui, no­rin­čiam stu­di­juo­ti ges­tų kal­bą?

– Pir­miau­sia pa­tar­čiau su­si­pa­žin­ti su ges­tų kal­ba iš ar­čiau – tu­rė­ti ar­ti­mes­nį kon­tak­tą, su­pras­ti, kas tai yra. Svar­biau­sia ne­tu­rė­ti ro­ži­nių aki­nių, la­bai gra­žiai skam­ba – ges­tų kal­ba. O dar­bas nė­ra leng­vas, vis­kas pri­klau­so ir nuo mies­to, ku­ria­me dir­bi. Rei­kia įdė­ti daug pa­stan­gų, daug lai­ko, ati­duo­ti vi­są sa­ve. Mo­ky­tis tik tam, kad tu­rė­tu­mė­te di­plo­mą, ne­ver­ta, nes ta­da su ges­tais ga­li­ma su­si­pa­žin­ti ir ki­taip.

REKLAMA

– Ar stu­den­tai pas jus at­lie­ka prak­ti­ką?

– Kiek­vie­nais me­tais tu­ri­me be­si­prak­ti­kuo­jan­čių stu­den­tų. Dirb­da­mas su stu­den­tu tu­ri ati­duo­ti daug sa­vęs. Jis pri­va­lo su­pras­ti, ar no­ri iš­mok­ti prak­ti­nių da­ly­kų, koks jo prak­ti­kos tiks­las, ką jis no­ri su­ži­no­ti. Stu­di­jų pra­džio­je stu­den­tai at­ei­na už­si­dė­ję spal­vo­tus aki­nius. Kai pa­klau­siu, kas yra ges­tų kal­bos ver­tė­jas, krykš­tau­ja, kad vis­kas la­bai ge­rai: vis­ką da­ry­siu už žmo­gų su klau­sos ne­ga­lia. Stop! Ne­rei­kia už jį vis­ko da­ry­ti, jis yra svei­kas, pro­tin­gas, jis vis­ką val­do, jam rei­ka­lin­ga ko­mu­ni­ka­ci­ja, in­for­ma­ci­jos per­tei­ki­mas. Čia jau­nas žmo­gus, ver­tė­jas, tu­ri ne­su­klys­ti, jis ne­bus to žmo­gaus glo­bė­jas, jam to ne­rei­kia ir taip ne­tu­ri bū­ti, jis tu­ri bū­ti tik in­for­ma­ci­jos šal­ti­nis – srau­tas. Mes tu­ri­me au­sis, o jis tu­ri ver­tė­ją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie stu­di­jas iš pir­mų lū­pų:

Vil­niaus ko­le­gi­jos lek­to­rius An­drius Ba­ri­se­vi­čius

Vil­niaus ko­le­gi­ja yra vie­nin­te­lė Lie­tu­vos aukš­to­ji mo­kyk­la, siū­lan­ti pro­gra­mą „Lie­tu­vių ges­tų kal­bos ver­ti­mas". Pa­sak lek­to­riaus A.Ba­ri­se­vi­čiaus, at­nau­jin­to­je pro­gra­mo­je dau­giau dė­me­sio skir­ta lie­tu­vių ges­tų kal­bai, nes per tre­jus me­tus ten­ka iš­mok­ti vi­siš­kai nau­ją kal­bą. „Tai nė­ra pa­pras­ta, bet pa­ty­rę kur­tie­ji dės­ty­to­jai, ku­riems ges­tų kal­ba gim­to­ji, grei­tai ran­da ben­drą kal­bą su stu­den­tais. Pra­mo­kę ges­tų kal­bos, stu­den­tai pra­de­da mo­ky­tis vers­ti iš lie­tu­vių kal­bos į ges­tų kal­bą ir at­virkš­čiai.“

REKLAMA

Pri­dė­ti­nė pro­fe­si­jos ver­tė

A.Ba­ri­se­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad ši pro­fe­si­ja tik­rai ne­nu­obo­di, kas­dien rei­ka­lau­jan­ti ne tik kal­bi­nių įgū­džių, bet ir iš­ma­ny­mo, kaip tin­ka­mai elg­tis įvai­rio­se si­tu­a­ci­jo­se, kaip re­a­guo­ti kin­tant ap­lin­ky­bėms. Ges­tų kal­bos ver­tė­jai ver­čia ban­ke, po­li­kli­ni­ko­je, teis­me, po­li­ci­jo­je, baž­ny­čio­je, uni­ver­si­te­te, kon­fe­ren­ci­jo­se – vi­sų vie­tų ne­įma­no­ma ir pa­mi­nė­ti. „Ka­žin ar yra to­kių pro­fe­si­jų at­sto­vų, ku­rie ap­lan­ko tiek įstai­gų ir tiek daug ži­no, kiek ges­tų kal­bos ver­tė­jas, – tai pri­dė­ti­nė pro­fe­si­jos ver­tė as­me­niui“, – ges­tų kal­bos ver­tė­jo dar­bo pri­va­lu­mus var­di­jo lek­to­rius.

REKLAMA

Mo­ky­tis ges­tų kal­bos rei­kia nuo­la­tos, nes ji gy­va, kin­ta. „Pa­ti nau­jau­sia šiuo me­tu ver­tė­jų cen­trų tei­kia­ma pa­slau­ga, o gal šiek tiek ir iš­šū­kis – nuo­to­li­nis ver­ti­mas vaiz­do skam­bu­čiu. Tad stu­den­tai, be ben­drų­jų ir jau iš­var­dy­tų da­ly­kų, stu­di­juo­ja kur­čių­jų kul­tū­rą, pro­fe­si­nę eti­ką, ges­to­ty­rą, ko­mu­ni­ka­ci­jos pa­grin­dus“, – apie stu­di­jų pro­gra­mą kal­bė­jo A.Ba­ri­se­vi­čius.

REKLAMA
REKLAMA

Be­ri­bės dar­bo ga­li­my­bės

„Stu­di­juo­ti ir ruoš­tis tap­ti lie­tu­vių ges­tų kal­bos ver­tė­ju pa­de­da smal­su­mas, at­vi­ru­mas nau­jai pa­tir­čiai, ko­mu­ni­ka­bi­lu­mas, ge­bė­ji­mas pri­im­ti spren­di­mus, orien­ta­ci­ja įvai­riuo­se kul­tū­ri­niuo­se kon­teks­tuo­se, sa­va­ran­kiš­ku­mas“, – dės­to ges­tų kal­bos spe­cia­lis­tas.

Ka­dan­gi ges­tų kal­bos ver­tė­jas nuo­lat ben­drau­ja su žmo­nė­mis, tiek kur­čiai­siais, tiek gir­din­čiai­siais, jam ne­tu­rė­tų bū­ti sve­ti­mos ir žmo­giš­ko­sios sa­vy­bės.

„Lie­tu­vių ges­tų kal­bos ver­tė­jo dar­bas – tai pa­slau­ga, ku­riai at­lik­ti rei­kia aukš­to ly­gio kal­bi­nių, kul­tū­ri­nių, ko­mu­ni­ka­ci­nių ir so­cia­li­nių kom­pe­ten­ci­jų. Ges­tų kal­bos ver­tė­jo pro­fe­si­jos pres­ti­žas, o kar­tu ir po­rei­kis pa­ste­bi­mai au­ga tiek Eu­ro­po­je, tiek Lie­tu­vo­je. Mo­kant tarp­tau­ti­nę ges­tų ir ke­lias už­sie­nio kal­bas ver­tė­jui at­si­ve­ria pla­čios ga­li­my­bės teik­ti ver­ti­mo pa­slau­gas eu­ro­pi­nė­je erd­vė­je“, – apie kar­je­ros per­spek­ty­vas už­si­mi­nė Vil­niaus ko­le­gi­jos lek­to­rius.

REKLAMA

Kal­ba mąs­ty­mui ir ben­dra­vi­mui

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je gy­ve­na dau­giau ne­gu 8 tūkst. klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių, ku­riems ges­tų kal­ba – gim­to­ji. Ji su­vo­kia­ma vi­zu­a­liai ir daž­niau­siai per­duo­da­ma ges­tais, ku­rie žy­mi są­vo­kas. Ges­tų kal­bos ver­tė­jo gra­ma­ti­ka re­mia­si plaš­ta­kos for­mo­mis, vei­do ir kū­no ju­de­siais.

Ges­tų kal­bos moks­las po­pu­lia­rė­ja tiek už­sie­ny­je, tiek Lie­tu­vo­je. Mo­ko­si ne tik tie, ku­rie su­si­du­ria su klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čiais ar­ti­mai­siais, bet ir no­rin­tys iš­mok­ti ges­tų kaip už­sie­nio kal­bą. Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ges­tų kal­ba yra ket­vir­ta pa­gal už­sie­nio kal­bų po­pu­lia­ru­mą. Ges­tų kal­bos mo­ky­ma­sis la­vi­na pro­tą ir drau­ge ge­ri­na pa­sta­bu­mą, mąs­ty­mą, ug­do pan­to­mi­mos ge­bė­ji­mus.

Apie lie­tu­vių ges­tų kal­bą

Ges­tų kal­ba yra tarp­tau­ti­nė, įvai­rio­se ša­ly­se var­to­ja­mos skir­tin­gos ges­tų kal­bos, ta­čiau jos re­mia­si ben­drais prin­ci­pais. Lie­tu­vių ges­tų kal­ba tu­ri sa­vi­tą gra­ma­ti­ką, lek­si­ką, vi­sa­ver­tę kal­bi­nę sis­te­mą. Lie­tu­vių ges­tų kal­bo­je esa­ma daug są­sa­jų su ru­sų, bet ji la­bai ski­ria­si nuo ki­nų ges­tų kal­bos.

REKLAMA

Įvai­riuo­se šal­ti­niuo­se mi­ni­ma, kad nuo 1945 iki 1990 me­tų lie­tu­vių ges­tų kal­ba nau­do­ta kar­tu su ru­sų ges­tų kal­ba – jos bu­vo ar­ti­mos. At­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę lie­tu­vių ges­tų kal­ba vys­to­si kaip ne­pri­klau­so­ma kal­ba. 1995 me­tais Vy­riau­sy­bė ofi­cia­liai pri­pa­ži­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kur­čių­jų gim­tą­ja kal­ba ges­tų kal­bą, su­teik­da­ma jiems ga­li­my­bę gim­tą­ja kal­ba pa­si­rink­ti ir tė­vų kal­bą. Ges­tų kal­ba yra kur­čių­jų gim­to­ji kal­ba (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo 4 straips­nis). Nuo 1996 me­tų ges­tų kal­ba pra­dė­ta ty­ri­nė­ti, ją ti­ria ir nor­mi­na VšĮ Sur­do­lo­gi­jos cen­tras.

Apie stu­di­jas iš pir­mų lū­pų:

stu­den­tė iš Aly­taus Ri­ta Vo­lun­ge­vi­čiū­tė

„Vai­kys­tė­je tu­rė­jau drau­gę, tu­rin­čią klau­sos ne­ga­lią, ir ne­ga­lė­jau su ja su­si­kal­bė­ti. Mes žais­da­vo­me ir nie­ko ne­kal­bė­da­vo­me, ta­čiau įsto­jus stu­di­juo­ti ges­tų kal­bos, aš ją su­si­ra­dau ir da­bar ga­liu su ja ben­drau­ti – dėl to esu la­bai lai­min­ga“, – vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mu pa­si­da­li­jo aly­tiš­kė R.Vo­lun­ge­vi­čiū­tė, Vil­niaus ko­le­gi­jo­je stu­di­juo­jan­ti lie­tu­vių ges­tų kal­bos ver­ti­mą. Mer­gi­na įsi­ti­ki­nu­si, kad šios stu­di­jos iš­skir­ti­nės.

REKLAMA

Vie­toj so­cia­li­nio dar­bo – ges­tų kal­ba

Nie­ka­da ne­sva­jo­ju­si stu­di­juo­ti ges­tų kal­bos, šian­dien R.Vo­lun­ge­vi­čiū­tė džiau­gia­si ga­li­my­be mo­ky­tis ir pa­žin­ti kur­čių­jų ben­druo­me­nę: „Vi­sa­da no­rė­jau stu­di­juo­ti so­cia­li­nį dar­bą, pa­dė­ti žmo­nėms. Žur­na­le „Kur sto­ti 2010“ žiū­rė­jau įvai­rių spe­cia­ly­bių ap­ra­šus. Ges­tų kal­ba pa­si­ro­dė įdo­mi ir uni­ka­li spe­cia­ly­bė. Ta­čiau so­cia­li­nį dar­bą vis dėl­to įra­šiau pir­muo­ju nu­me­riu, ges­tų kal­bą – tre­čiuo­ju.“

Ta­čiau li­ki­mas ir sto­ji­mo re­zul­ta­tai aly­tiš­kę pri­ver­tė pa­si­rink­ti. Į so­cia­li­nio dar­bo stu­di­jas įsto­ju­si į mo­ka­mą vie­tą, o į ges­tų kal­bą – ne­mo­ka­mą, R.Vo­lun­ge­vi­čiū­tė il­gai svars­tė, ką stu­di­juo­ti: „Ta­riau­si ir su di­džiau­sia sa­vo pa­ta­rė­ja ma­ma, ir pa­ti ban­džiau kuo dau­giau su­ži­no­ti apie šią spe­cia­ly­bę, kad pa­si­rink­čiau tei­sin­gai, nes nuo to pri­klau­so ma­no at­ei­tis. Tad po il­gų dve­jo­nių ir svars­ty­mų nu­spren­džiau pa­si­rink­ti ges­tų kal­bą ir tik­rai dėl to ne­si­gai­liu. Ma­no spren­di­mą stu­di­juo­ti Vil­niaus ko­le­gi­jos Pe­da­go­gi­kos fa­kul­te­te lė­mė ke­li fak­to­riai: ši stu­di­jų pro­gra­ma pa­si­ro­dė įdo­mi, ge­ri šią stu­di­jų pro­gra­mą bai­gu­sių stu­den­tų at­si­lie­pi­mai, jau­nat­viš­kas smal­su­mas.“

REKLAMA

Mo­ky­tis įdo­mu, bet ne­leng­va

Šios stu­di­jos – iš­skir­ti­nės. Pa­sak ges­tų kal­bą stu­di­juo­jan­čios aly­tiš­kės, mo­ky­tis la­bai įdo­mu, ta­čiau ne­leng­va: „Pa­grin­di­nes pa­skai­tas dės­to du kur­ti dės­ty­to­jai. Lie­tu­vių ges­tų kal­bą – kur­čia­sis ir gir­din­tis, o ver­ti­mo te­ori­ją ir prak­ti­ką – kur­čia dės­ty­to­ja ir gir­din­tis dės­ty­to­jas. Šios pa­grin­di­nės pa­skai­tos vyks­ta au­di­to­ri­jo­je, ku­rio­je yra kom­piu­te­rių, įvai­rios kom­piu­te­ri­nės tech­no­lo­gi­jos pri­tai­ky­tos bū­tent šiai spe­cia­ly­bei. At­si­skai­ty­mai vyks­ta taip pat la­bai įdo­miai, mes vi­sa­da fil­muo­ja­mės ir vė­liau dės­ty­to­jai tai­so mū­sų įra­šus. Ver­ti­mo te­ori­jos ir prak­ti­kos pa­skai­to­se įra­ši­nė­ja­me ver­ti­mo gar­so įra­šą, vė­liau ana­li­zuo­ja­me klai­das, mo­ko­mės iš jų. Pir­ma­me kur­se bu­vo la­bai keis­ta, bet da­bar jau esu prie to pri­pra­tu­si ir ki­taip net ne­įsi­vaiz­duo­ju šių pa­skai­tų. Stu­di­juo­jant ges­tų kal­bą rei­kia tu­rė­ti drą­sos, ne­bi­jo­ti pa­ro­dy­ti vei­do mi­mi­kų, nes ben­drau­jant su kur­čiai­siais la­bai svar­bu ne tik ges­tai, bet ir mū­sų vei­do mi­mi­kos, ar­ti­ku­lia­ci­ja lū­po­mis.“

REKLAMA

Nė­ra ka­da nuo­bo­džiau­ti

Šil­tas ben­dra­vi­mas ir ben­dra­dar­bia­vi­mas tarp dės­ty­to­jų ir stu­den­tų – tai tik vie­nas iš stu­di­jų pliu­sų. „Vil­niaus ko­le­gi­jos ges­tų kal­bos dės­ty­to­jai la­bai kom­pe­ten­tin­gi, pro­fe­sio­na­lūs, sten­gia­si kuo įdo­miau pa­teik­ti mo­ky­mo me­džia­gą, pui­kiai iš­ma­no sa­vo dar­bą, su­in­te­re­suo­ti su­teik­ti rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją, jau­nat­viš­ki ir ener­gin­gi“, – sa­vo dės­ty­to­jus gi­ria R.Vo­lun­ge­vi­čiū­tė.

Šiuo me­tu Ri­ta – tre­čio kur­so stu­den­tė. Pa­sak mer­gi­nos, pa­grin­di­nis stu­di­jų pri­va­lu­mas – prak­ti­ka, ku­rios me­tu įtvir­ti­na­mi ir to­bu­li­na­mi ver­ti­mai tarp lie­tu­vių ir ges­tų kal­bų, ben­dra­vi­mo su kur­čiai­siais ir ki­ti ge­bė­ji­mai: „Lie­tu­vių ges­tų kal­bos ver­ti­mo spe­cia­ly­bė tam­pa vis po­pu­lia­res­nė ir tai pa­ska­ti­na nau­jų dar­bo vie­tų at­si­ra­di­mą. Per pa­skai­tas vi­si stu­den­tai gau­na daug dė­me­sio ir nė­ra ka­da nuo­bo­džiau­ti, nes pa­skai­tos vyks­ta la­bai ak­ty­viai. Gy­ve­ni­me daug kur ga­li­me su­si­dur­ti su kur­čiai­siais dirb­da­mi bet ko­kį dar­bą, tad jų kal­bos mo­kė­ji­mas – di­de­lis pliu­sas.“

Kiek­vie­nais me­tais ši stu­di­jų pro­gra­ma to­bu­lė­ja, at­si­ran­da įvai­rių pa­si­kei­ti­mų, nau­jo­vių, nau­jos tech­no­lo­gi­jos pri­tai­ko­mos ges­tų kal­bos stu­di­jų pro­gra­mai. Vie­nin­te­lis stu­di­jų mi­nu­sas, pa­sak R.Vo­lun­ge­vi­čiū­tės, tas, kad ne­ma­žai lai­ko rei­kia pra­leis­ti prie kom­piu­te­rio, nes vi­sa pa­grin­di­nių pa­skai­tų me­džia­ga, ges­tų mo­ky­ma­sis vyks­ta kom­piu­te­riu. „Da­bar džiau­giuo­si pa­si­rin­ku­si bū­tent šią spe­cia­ly­bę. Mo­ky­tis rei­kia tik­rai ne­ma­žai, už­tat jau­čiuo­si iš­skir­ti­nė, kad mo­ku šią kal­bą, kad ga­liu su­si­kal­bė­ti su klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čiais žmo­nė­mis. Ben­dra­vi­mas su kur­čiai­siais la­bai pa­de­da to­bu­lė­ti stu­di­juo­jant šią spe­cia­ly­bę. Tad jei­gu esa­te drą­sūs, pa­si­ti­ki­te sa­vi­mi, no­ri­te bū­ti iš­skir­ti­niai, mėgs­ta­te ak­ty­vią veik­lą, ne­bi­jo­te kal­bė­ti prieš au­di­to­ri­ją, rin­ki­tės bū­tent šią spe­cia­ly­bę“, – ra­gi­na aly­tiš­kė stu­den­tė R.Vo­lun­ge­vi­čiū­tė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų