Į mūšį dėl verslo projekto ir į ginčus dėl to, kas turėtų būti „Lietuvos“ kino teatro vietoje, įsitraukė ir Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje.
Jis išreiškė susirūpinimą tuo, jog stabdomas verslo investicijų procesas, kuriame dalyvauja ir britų kapitalas. Tokiu diplomato elgesiu pasipiktinę visuomenininkai atviru laišku kreipėsi į JK premjerą Gordoną Browną.
Ketvirtadienį turėjusiame įvykti Vilniaus miesto tarybos posėdyje ketinta svarstyti sostinės Pylimo g. 17 esančio sklypo detalųjį planą. Dabar ten tebestovi nebeveikiantis „Lietuvos“ kino teatras. Kartu turėjo būti svarstomi ir nauji verslininkų pasiūlymai. Posėdyje detalusis planas svarstytas taip ir nebuvo, nes liberalcentristai (išreikšdami poziciją dėl Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo sunkių reikalų) paliko salę ir sužlugdė kvorumą. Vis dėlto – „Lietuvos“ temos neišvengta. Netikėtai į seniai vykstančius ginčus dėl minėto objekto ateities ir su juo susijusių verslo planų įsitraukė Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Simonas Buttas.
Miesto tarybos nariams buvo išplatintas ambasadoriaus laiškas, kuriame teigiama, kad rezonansinis „Lietuvos" kino teatro procesas esą stabdo Jungtinės Karalystės investuotojų verslą Lietuvoje.
Kreipimesi, kuris adresuojamas Vilniaus merui, pabrėžiama, jog ankstesnis JK ambasadorius Collinas Robertsas panašiu paklausimu kreipėsi į tuometinį Vilniaus merą Artūrą Zuoką dar 2006 m. rugpjūčio mėnesį. Ambasadorius stebisi, jog nuo to laiko svarstymuose nesą įvykę jokios pažangos ir išreiškia rūpestį dėl britų investuotojų interesų. Laiško kopijas ambasadorius persiuntė užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui ir ūkio ministrui Vytui Navickui.
Visuomenininkai pasipiktino
Už viešųjų erdvių išsaugojimą minėtoje teritorijoje kovojantis visuomeninis judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“ tokiais ambasadoriaus veiksmais pasipiktino ir išplatino viešą laišką JK ministrui pirmininkui Gordonui Brownui.
Ten išreiškiamas nusistebėjimas ambasadoriaus pozicija ir abejojama, ar diplomatas veikia pakankamai įsigilinęs į problemą. „Tikimės, kad šis raginimas yra informacijos stokos rezultatas“, - rašoma laiške.
Visuomenininkai informuoja britų premjerą, kad nekilnojamo turto plėtros bendrovės UAB „Rojaus Apartamentai“ (kurios akcininkai ir steigėjai yra UAB „M2 invest“ ir „Cinema Scotland“, tarp kurių yra Jungtinės Karalystės ir Lietuvos piliečių) naujos statybos projektas sklype Pylimo g. 17 daugeliu požiūrių sukėlė itin didelį rezonansą Lietuvos visuomenėje. Pasak jų, minėtas yra susijęs su išskirtinę tradiciją turinčios kultūros erdvės Lietuvos sostinėje galimu sunaikinimu ir grėsme Vilniaus senamiesčiui, kaip Pasaulio paveldo vietovei. Be to, pasirašiusiųjų nuomone, jis sietinas ir su „nepagarba esminiams demokratijos principams, nes užsienio ir Lietuvos verslininkų kapitalo bendrovės UAB „M2Invest ir UAB „Rojaus apartamentai“ persekioja visuomeninio judėjimo narius teismuose, iškeldamos jiems strateginius ieškinius prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) ir taip bando kvestionuoti Lietuvos piliečių konstitucines teises: teisę kreiptis į teismą dėl valdžios pareigūnų veiksmų ir žodžio laisvės teisę“.
Visuomenininkai primena, jog tokį visuomenės persekiojimą draudžia Orhuso konvencija, kurios narės yra ir Europos Sąjunga, ir Jungtinė Karalystė bei Lietuva.
„Valstybių pareiga – apginti visuomenę, įgyvendinančią savo teisę dalyvauti priimant sprendimus. Todėl apgailestaujame, kad ambasadorius, tyčia ar dėl nežinojimo, iškreipia jo laiške minimos bylos administraciniame teisme esmę. Iš tiesų piliečiai buvo pateikę skundą dėl netinkamų valdžios pareigūno veiksmų, ir teismas, priešingai ambasadoriaus tvirtinimui, pripažino, kad pareigūnas veikė netinkamai“, - toliau sakoma laiške. (Visą kreipimosi tekstą galite skaityti čia). Britų ambasada atsisakė tai kaip nors komentuoti, teigdama ambasadoriaus laišką buvus visiškai aiškų.
Ginčai tęsiasi ne pirmus metus
Ginčai ir teismai dėl minėto objekto tęsiasi ne pirmus metus. Visuomenininkai kvestionuoja patį projekto teisėtumą, taip pat abejoja, ar numatomas daugiabutis kompleksas nebus carizmo epochos architektūrą primenąs svetimkūnis, kuris subjauros senamiesčio vaizdą labiau, nei sovietmečiu statytas kino teatras.
2006 metais 8000 Lietuvos piliečių pasirašė peticiją, įvertindami UAB „Rojaus apartamentų“ projektą kaip galutinį „Lietuvos“ naikinimo etapą bei reikalaudami grąžinti visuomenei šią reikšmingą kultūros erdvę ir atsakingai formuoti kultūros politiką. Šį kreipimąsi palaikė žinomi užsienio šalių, tarp jų ir Jungtinės Karalystės kultūros veikėjai.
Investuotojai, savo ruožtu, apskundė visuomenininkus teismams ir pareikalavo šimtatūkstantinių kompensacijų už verslo projektų žlugdymą.
Verslininkai žada, kad komplekse bus dvi nekomercinio kino salės, tačiau jų teikiamos garantijos neįtikino ne tik visuomenininkų, bet ir kai kurių politikų. Verslininkai pradžioje įsipareigojo kino sales išlaikyti tik 5 metus. Vienintelė sankcija - 1000 Lt bauda per mėnesį. Tai yra – sumokėjusi 60 000 Lt baudos, plėtros bendrovė gali atsikratyti visų įsipareigojimų ir uždaryti kino sales.
Savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis tuomet teigė esąs nustebęs ir įžvelgiąs norą apmulkinti miesto tarybą. „Tenorime tik garantijų, kad ten išliks kultūrinės erdvės – net nebūtinai nekomercinis kinas, kuriam numatyta vietų ir kituose Vilniaus objektuose. To minėtas sutarties projektas nei kiek neužtikrina“, - aiškino V. Martikonis.
UAB „M2 Invest" direktorius Dalius Kaveckas interviu portalui „Balsas.lt“ tuomet kaltino pačią savivaldybę. Pasak D. Kavecko, kalta yra pati savivaldybė ir minėto komiteto pirmininkas. „Mes pateikėme savo projektą kaip atskaitos tašką diskusijoms ir neišgirdome, kokia yra savivaldybės pozicija. Jokių siūlymų, jokios pozicijos, kuri savivaldybę tenkintų, nebuvo pateikta. Mes gi negalime atlikti visų darbų ir už sostinės valdžią bei valdininkus“, - stebėjosi verslininkas.
Vėliau netikėtai perskambinęs D. Kaveckas portalą papildomai informavo, kad „M2 Invest" sutinka prisiimti įsipareigojimus 25 metus išlaikyti kino sales, o įsipareigojimo nevykdymas per metus įmonei kainuotų 100 tūkst. litų. D. Kaveckas tikino dabar laukiąs savivaldybės atstovų atsako į pateiktą pasiūlymą.
Planą patvirtino be garantijų
Penktadienį pagaliau svarstę minėto sklypo detalųjį planą miesto tarybos nariai jį patvirtino, tačiau jokia sutartis ar garantijos išlaikyti kino sales tarybos sprendime išvis neatsispindi. Dėl šios priežasties judėjimo „Už Lietuvą be kabučių" vadovė sakė abejojanti, ar dauguma tarybos narių skaitė, už ką balsuoja.
