Lietuviška saulė – dar pakeliama, palyginti su alinančiais kitų Europos šalių karščiais. Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje šią savaitę temperatūra svyravo tarp 34–45 laipsnių karščio. Tačiau ir 38 laipsniai, anot Italijos sinoptikų – ne riba. Šį savaitgalį kai kuriuose šalies regionuose jie prognozuoja net 45-48 laipsnių karščio temperatūrą.
Antradienį Milane karštis jau pasiglemžė ir vieno italo gyvybę. 44 metų darbininkas perkaito dažydamas pėsčiųjų perėjų linijas. Nugriuvo, o nuvežus į ligoninę medikams jau nepavyko jo išgelbėti.
Ekstremalūs karščiai svilina ir kitas Europos šalis. Daugely Ispanijos miestų jau kelias dienas laikosi 40–45 laipsnių kaitra. Tokie patys alinantys karščiai ir Kipre, Graikijoje.
O Lietuvos sinoptikai žada, nors ir ne tokį ekstremalų, bet karštą savaitgalį.
„Šeštadienį – bus gražus saulėtas, temperatūra svyruos tarp 23–28 laipsnių šilumos. Sekmadienį plūsteli dar karštesnė oro banga, kuomet temperatūra svyruos tarp 28–33 laipsnių karščio. Šilčiausia bus pietvakariuose, vidurio Lietuvoje, pakraščiai bus šiek tiek vėsesni“, – teigė Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė.
Pakalbinti lietuviai sako, kad nuo karščių gelbėsis – kas sode po obelaite, kas – prie vandens telkinių.
„Sode gyvenu, tai dažniausiai kai karšta, pavėsy, po obelim, kojas pakėlęs ant suoliuko ir sėdžiu. Praeina karščiai, pasidarbuoju, ir taip toliau“, – teigė TV3 žinių kalbintas vyriškis.
„Ištrūkstu iš miesto. Jau šį savaitgalį suplanavau važiuoti prie šaltos upės Ūlos į Dzūkiją“, – jam antrino vilnietė.
Naujausi tyrimai rodo, kad pernai dėl karščio sukeltų sveikatos pasekmių Europoje mirė 62 tūkst. žmonių.
Tad gydytojai ragina nepamiršti svarbiausio – gerti daug vandens. Mat būtent dėl per mažo skysčių suvartojimo ir dehidratacijos karščiai gali sukelti rimtų bėdų sveikatai.
„Pirmas dalykas, kuris išprovokuoja pasekmes – dehidratacija. Netekus skysčių organizmas visais gelbstinčiais mechanizmais kovoja, tai čia kardiologiniams pacientams išskirtinumo reikia tokiomis dienomis – matuotis kraujospūdį, pulsą“, – sakė Vilniaus klinikinės ligoninės poliklinikos šeimos gydytoja Donata Žalytė.
O gerti, anot gydytojos reikėtų paprastą, negazuotą vandenį. Prisižiūrėti reikia ir ką tomis dienomis valgai.
„Vengiant alkoholio, saldžių, gazuotų gėrimų. Vanduo, gali būti negazuotas mineralinis. Mityba – vengiant sunkiai virškinamų riebių produktų, rinktis lengvesnį maistą“, – pridėjo medikė.
Anot klimatologo Donato Valiuko, karščio bangos tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse – dažnėja ir ilgėja. O taip pat jų vis daugiau šiaurės Europos šalyse, kuriose anksčiau jų praktiškai nebūdavo.
„Bokietija, Beneliukso šalys, tikrai anksčiau to nebūdavo, ar būdavo retai. Tai dabar labai suintensyvėję, ir vis dažniau nukeliauja į šiaurinę Europą“, – teigė Hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas.
Esą visa tai – klimato kaitos padarinys. Klimatologas tikina, kad ateityje situacija negerės, o tokių dienų skaičius augs kartais, ar net dešimtimis kartų.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
