Administracijos pareigūnai sakė, kad G. W. Bushas paskelbs apie savo planus Irake dislokuotas amerikiečių pajėgas, kurias sudaro 140 000 karių, padidinti daugiau kaip 20-čia tūkst. karių, kurių didžiausia dalis būtų nusiųsta į Bagdadą, o 4 tūkst. - į neramią Anbaro provinciją.
Pareigūnai sakė, kad G. W. Bushas paragins iki lapkričio atsakomybę už visų Irako provincijų saugumą perduoti irakiečių pajėgoms, tačiau pabrėžė, jog tai nėra amerikiečių kareivių išvedimo grafikas.
Šiuo metu irakiečiai yra atsakingi už saugumą trijose iš 18 provincijų.
Gynybos pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės, sakė, kad prezidentas paskelbs apie programą, skirtą paspartinti irakiečių saugumo pajėgų parengimą. Vykdant šią programą, amerikiečių instruktoriai gyvens ir dirbs irakiečių pajėgų daliniuose.
Jau beveik ketverius metus besitęsiantis karas ir kasdieniai žudynių vaizdai privertė suabejoti G. W. Busho pareiškimais, kad įmanoma iškovoti pergalę Irake, todėl prezidentui teks pridėti nemažai pastangų, kad įtikintų visuomenę savo naujosios strategijos efektyvumu.
G. W. Bushas kreipsis į tautą ir pristatys ilgai lauktą naująjį planą dėl Irako trečiadienį 21 val. (ketvirtadienį 4 val. Lietuvos laiku) Baltųjų rūmų bibliotekoje.
Abejus Kongreso rūmus kontroliuojantys demokratai prieš G. W. Busho kreipimąsi pareiškė, jog stengsis užkirsti kelią karinio konflikto, kuris jau pareikalavo daugiau nei 3 tūkst. amerikiečių gyvybių, "eskalavimui".
Atstovų Rūmų ir Senato demokratų lyderiai, kurie prieš prezidento kalbą ketina su juo susitikti, sakė sieksiantys, kad Kongresas balsuotų dėl G. W. Busho planų didinti Irake dislokuotą amerikiečių karinį kontingentą.
"Manau, mums iškilo grėsmė padaryti lemtingą klaidą, jei toliau judėsime neteisinga kryptimi Irake. Mes turėtume ne didinti pajėgas, o ieškoti būdų, kaip pradėti jas laipsniškai mažinti", - sakė demokratų senatorius iš Vakarų Virdžinijos Robertas Byrdas (Robertas Berdas).
Visuomenė planams nepritaria
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad amerikiečiai nepritaria planams didinti pajėgas Irake. "USA Today"/"Gallup" apklausoje prieš JAV karinio kontingento Irake didinimą, dėl kurio rimtų abejonių reiškia ir nemažai G. W. Busho respublikonų, pasisakė 61 proc. respondentų, o jam pritarė 36 proc. apklaustųjų.
"Jis tikrai supranta, kad svarbu priminti visuomenei apie šį karą ir atkurti visuomenės tikėjimą paramos šiai misijai svarba", - sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Tony Snow (Tonis Snou).
G. W. Bushas priėmė sprendimą didinti JAV pajėgas Irake gavęs šalies premjero Nuri al-Maliki (Nurio Malikio) pažadą suformuoti daugiau irakiečių pajėgų divizijų ir nesuteikti apsaugos radikaliam šiitų dvasininkui Moqtadai al-Sadrui (Moktadai Sadrui).
Pirmasis kontingento pastiprinimas turėtų būti nusiųstas į Iraką per kelias ateinančias savaites.
"CBS News" pranešė, kad G. W. Bushas ketina iš pradžių nusiųsti į Iraką pusę planuojamo pastiprinimo, o per kovo, balandžio ir gegužės mėnesius dislokuoti likusius karius, jei irakiečiai laikysis įsipareigojimo užtikrinti didesnį saugumą Bagdade.
G. W. Bushas ketina paskelbti, kad siunčia valstybės sekretorę Condoleezza Rice (Kondolizą Rais) į Artimuosius Rytus vesti derybų su regiono lyderiais ir įtikinti juos padėti Irako vyriausybei.
Prezidentas paskelbs savo naują strategiją praėjus dviem mėnesiams, kai dvipartinė Irako studijų grupė rekomendavo pradėti tiesiogines derybas su Iranu ir Sirija.
Manoma, kad G. W. Bushas, kuris griežtai atmetė galimybę vesti tiesiogines derybas su Teheranu ir Damasku savo trečiadienio kalboje pasmerks Iraną ir Siriją, kad šios šalys trukdo pastangoms stabilizuoti padėtį Irake.
Laipsniškas pasitraukimas?
Politikai, politikos formuotojai ir ekspertai įspėja, kad skubotas JAV pajėgų išvedimas gali pakurstyti dar žiauresnį tarpkonfesinį smurtą, sudaryti sąlygas kilti didesnio masto kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pakirsti pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis regione ir tapti svarbiu "al Qaeda" laimėjimu kare su terorizmu.
"Jei Jungtinės Valstijos pasitrauks ar perdislokuos savo pajėgas iš mūšio, mes paliksime Irake chaosą", - laiške G.W.Bushui rašė senatoriai Josephas Liebermanas (Džozefas Libermanas) ir Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas), įspėdami, jog beveik neabejotina, kad tokie veiksmai išprovokuotų didelio masto pilietinį karą.
Iš esmės sutinkama, kad bet koks staigus JAV pajėgų išvedimas sukeltų pavojų irakiečiams ir visam regionui. Tam nepritaria tik kelios pacifistų organizacijos.
"Mums nepriimtina nuomonė, kad kariai negali būti skubiai išvesti", - sakė Sarah Sloan (Sara Sloun), koalicijos ANSWER (Act Now to Stop War & End Racism), kuri vienija antikarines ir antirasistines organizacijas Amerikoje, atstovė spaudai.
"Mūsų nuomone, problema yra JAV kontingentas Irake. Jį išvedus bus išspręsta ir problema", - sakė ji ir priminė apie Vietnamą, kur laipsniškas amerikiečių karių išvedimas iš esmės išprovokavo konflikto paaštrėjimą.
Tačiau raginimai skubiai išvesti iš Irako visas pajėgas yra pavieniai. Net didžiausi JAV karių išvedimo šalininkai sutinka, kad kontingento grąžinimas namo truks ne dienas ar savaites, bet mėnesius, o kai kurie aršiausi G. W. Busho karo oponentai kalba, jog visas pasitraukimo procesas gali tęstis vienerius ar pusantrų metų.
"Klausimas kyla ne dėl to, išvesti pajėgas ar ne, bet dėl to, ar skubėti tai įgyvendinti, - sakė strateginių studijų ekspertas Lawrence'as Korbas (Lorensas Korbas) iš Amerikos pažangos centro (Center for American Progress). - Manau, žmonės, pasisakantys už pasitraukimą, kalba apie laipsnišką pajėgų išvedimą".
L. Korbo nuomone, pajėgų išvedimo procesas galėtų trukti pusantrų metų.
"Tokiu atveju būtų pakankamai laiko tinkamai išvesti pajėgas, - sakė ekspertas. - Tai suteiktų irakiečiams galimybę pasirengti mūsų pasitraukimui ir galbūt paskatintų juos imtis darbų, kuriuos jie turi nuveikti".
