Kaip pastebi Lietuvos ekspertai, valdžiai pasistiebti dar yra kur. Pavyzdžiui, hibridinio karo fone neapgalvotai skamba noras daugumą ministerijų sukelti po vienu stogu – diversijos atveju valdžia būtų paralyžiuota.
Vaizdai iš Rusijos karinių pratybų Lietuvos pašonėje, Kaliningrade, gali nustebinti. Tokios puolamosios pratybos rengtos jau ne sykį, o rugsėjį Baltarusijoje ir Rusijoje planuojamas pratybas „Zapad“ Lietuvos Valstybės saugumo departamentas jau įvardijo kaip didžiausią šių metų iššūkį nacionaliniam saugumui. Pratybose gali dalyvauti dešimtys tūkstančių karių. Detalios informacijos apie pratybas iš Rusijos jau pareikalavo NATO generalinis sekretorius.
Tačiau grėsmę kelia ne tik priešiška ginkluotė, bet ir hibridinis karas. Tai yra, ne tik karinės, bet ir kibernetinės, informacinės atakos, propaganda. Vilniuje viešintys Jungtinių Valstijų gynybos ekspertai sako, kad ir Lietuvos valdžia, ir visuomenė, privalo į tai atkreipti dėmesį.
Juo labiau, kad, pasikeitus valdžiai, Jungtinėms Valstijoms natūraliai yra opesnių klausimų nei Baltijos šalių saugumas.
Hibridiniame kare minėtos nekarinės priemonės naudojamos siekiant sukiršinti visuomenę ir nuteikti ją prieš Vakarus. Kad visuomenė tam atsispirtų, būtina, kad ji gebėtų atskirti propagandą nuo tikros informacijos. Kitos valstybės šių dalykų vaikus moko nuo mažens. Tai pabrėžia ir Estijoje dirbantis gynybos specialistas Tomas Jermalavičius.
Švietimo ir mokslo ministrė žada, kad tokios pamokos atsiras ir Lietuvos mokyklose. Galbūt – jau artimiausiais metais.
Tuo metu ekspertai sako, kad pastarųjų metų valdžios ryžtas didinti finansavimą krašto apsaugai yra sveikintinas. Daug prie saugumo prisideda ir vis gausėjantys NATO sąjungininkų būriai Lietuvoje ir jų ginkluotė. Visgi daroma ir klaidų. Kaip pastebima, kiekviena nauja valdžia kadencijos pradžioje neva bando gerinti santykius su Rusija. Bent keletas „valstiečių“ neseniai kalbėjo apie iš Rusijos sklindančius gerus dalykus, o Seimo pirmininkas buvo pasikvietęs Rusijos ambasadorių, neva su siekiu gerinti santykius.
Ekspertams kliūva ir Vyriausybės plane įrašytas punktas po vienu stogu sukelti 12 iš 14-os ministerijų. Diversijos atveju valdžios darbas būtų tiesiog paralyžiuotas.
Šiuo metu finansavimas gynybai Lietuvoje jau siekia beveik du procentus bendrojo vidaus produkto.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
