Pabaigusi rezidentūrą Daiva Puškoriūtė šeimos gydytoja dirba dvejus metus. Kaip pasakoja mergina, per dieną ji turėtų priimti iki 20-ies pacientų, tačiau apžiūri ir 50, tai yra dvigubai daugiau. Beldimas į duris netyla, o klausantis žmonių negalavimų ir apžiūrint pacientus dar reikia daug darbuotis rašikliu ir klaviatūra.
Kaip teigia sveikatos apsaugos ministras, popierizmas suvalgo 40 procentų šeimos gydytojų laiko. Tad ruošiama reforma – dalį biurokratinės naštos permesti ant slaugytojų pečių. Jie esą galėtų pacientams išrašyti ir nedarbingumo pažymas, ir atlikti kitus darbus.
Tiesa, slaugytojai atšauna, kad ant pečių jau nelabai turi vietos papildomai naštai. Už 600-us eurų ar net mažiau per mėnesį jie ir taip atiduoda paskutines jėgas.
Veryga dar žada, kad vis labiau bus naudojamasi paslaugomis nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, receptus bus galima prasitęsti telefonu. Savo ruožtu medikai tik kreivai šypsosi – būtų gerai, kad be trikdžių veiktų bent jau elektroninis receptas. Dar viena ministerijos idėja – papildyti šeimos gydytojų komandas kitais specialistais. Tam, kad, pavyzdžiui, odontologo konsultacijos norintis žmogus negaišintų šeimos gydytojo.
Ministras viliasi, kad dėl reformos sumažėtų šeimos gydytojų krūvis, o eilės pas tokius gydytojus sutrumpėtų perpus – nuo 15-os iki 7-ių dienų. Pas kitus specialistus – nuo 40-ies dienų iki mėnesio. Tačiau šeimos gydytojų asociacijos prezidentui tokie pažadai primena nepagrįstus svaičiojimus.
Julius Kalibatas įsitikinęs, kad išvardytos priemonės eilių visiškai nesumažins.
