Norinčių gydytis Lietuvoje daugėja. Vieni tai daro pagal įstatymus, kiti naudojasi sudarytomis spragomis.
Medikai neslepia, kad jiems tenka gydyti ne vieną atostogų į gimtinę sugrįžusių lietuvių. Nemažai jų daliai nemokamą gydymą garantuoja registracija darbo biržoje. Neoficialiai tai patvirtina vietinių darbo biržų specialistai, oficialiai tokie duomenys nerenkami, rašo „Respublika“.
Naudingas nedarbas
„Taip, turime tokių ligonių. Ir gana nemažai. Mes negalime jų nepriimti. Neseniai pas mane apsilankęs sveikatą pasitikrinti vyras neslėpė trumpai parvažiavęs iš Danijos. Kad nereikėtų mokėti už sveikatos patikrinimą, jis nuėjo į darbo diržą, užsiregistravo, apie tai pranešė ligonių kasai - ir štai, jam nekainuoja ne tik bendras sveikatos patikrinimas, nei kai kurie tyrimai“, - sakė vienos Marijampolės gydymo įstaigos gydytoja.
Vienas pakalbintas „užsienietis“ nė neketino slėpti dėl šių priežasčių bedarbiu tampantis kasmet. Vyras ne tik pasitikrina pas bendrosios praktikos gydytoją, gauna siuntimus į konsultacinę polikliniką, bet ir labai greitai „pereina“ per reikalingus kabinetus, nors paprastai kai kurių specialistų konsultacijų lauktų po kelis mėnesius. „Nežinote, kaip tai daroma? Įdedi į kišenę gydytojui, ir laukti nebereikia“, - juokėsi žmogus.
Konsultacija pas bendrosios praktikos gydytoją neturintiems sveikatos draudimo kainuoja 35,80 lito, o šeimos gydytojo konsultacija - 28,60 lito. Argi dirbančiam ir geriau negu Lietuvoje uždirbančiam žmogui yra problema susimokėti už konsultaciją, nesudėtingus tyrimus? „Jeigu galima nemokėti, kam mokėti“, - nesijautė darantis nusižengimą užkalbintas Švedijoje uždarbiaujantis vyras.
Medicininis turizmas
Užsienyje dirbantys lietuviai neslepia, kad gydytis Lietuvoje ne tik pigiau, bet ir patikimiau. Neseniai Airijoje surengtoje informacinėje darbo mugėje „Balnokim, broliai, žirgus!“ vykusiuose susitikimuose dalyvavę Valstybinės ligonių kasos specialistai klausinėjo apie Airijoje teikiamas medicinos paslaugas. Pasak Valstybinės ligonių kasos atstovo Kazio Žilėno, apklausti žmonės tvirtino, kad Lietuvos medicina, palyginti su Airijos, yra tikras rojus. Gydytojai sunkiai pasiekiami, nepakankamai kompetentingi, teikiamos paslaugos kelis kartus brangesnės.
Turbūt dėl tų pačių priežasčių į Lietuvą gydytis atvažiuoja vis daugiau užsieniečių ne tik iš Rusijos, Lenkijos, bet ir iš Anglijos, Airijos. Dažniausiai juos į Lietuvą palydi lietuviai. Tokia tendencija stebima ne tik didelėse klinikose, bet ir apskrities ligoninėse. „Atvažiuoja pas mūsų specialistus gydytis ir konsultuotis užsieniečių. Už visas pasaugas jie susimoka ir nesiskundžia“, - pripažino Marijampolės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos tarnybos vadovė Danutė Voverienė.
Komentarai
Jūratė Sabalienė, Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja
Apie tai, kad grįžę trumpam iš kitų Europos Sąjungos šalių Lietuvos piliečiai registruojasi darbo biržoje, girdėti neteko, bet gauname daug klausimų iš kitose ES šalyse dirbančių piliečių, kaip jie galėtų gauti medicinos paslaugas Lietuvoje. Visais atvejais patariame iš šalies, kurioje jie apdrausti, atsivežti Europos sveikatos draudimo kortelę, ir paaiškiname, kad kortelė garantuos, jog asmenį apdraudusi įstaiga apmokės būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas. ES šalyse sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos piliečiams patariame išsiimti E 112 pažymą.
Birutė Balynienė, Lietuvos darbo biržos Užsienio ryšių skyriaus vyr. specialistė ryšiams su visuomene
Šių metų pirmojo pusmečio apklausų duomenimis, daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių bedarbių darbo ieškojo dar palyginti trumpą laiko tarpą, t.y. iki 12 mėnesių. Pasiteiravus, dėl kokių priežasčių bedarbiai kreipiasi į darbo biržą, daugiau nei du trečdaliai nurodė norintys susirasti nuolatinį arba laikiną darbą. Mažiau nei kas dešimtas apklaustasis nurodė, kad į darbo biržą kreipiasi dėl socialinių garantijų. O apie sugrįžusių iš užsienio registraciją dėl sveikatos sutvarkymo duomenų nėra.
Dalia Byčienė
