Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Gruzijos vadovai sako, kad laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES) pasirašymas yra pradžia suartėti su Europa ir ekonomiškai, ir politiškai. Šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis teigia, jog šalis pasiruošusi įveikti visas kliūtis kelyje į ES.
Tuo metu Gruzijos parlamentarai sako tikintys, kad sutartis tik pravėrė duris į narystę ES – kol svajonė taps realybe, teks šalies įstatymus priderinti prie europinių teisės aktų, laukia daug reformų.
Parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Dolidze LRT „Panoramai“ sako, kad Gruzijos politikai daug ko mokosi ir iš Lietuvos europarlamentarų.
Apie norą savo ateitį susieti su Europa Gruzijos valdžiai tenka kalbėti Rusijai vykdant agresyvius veiksmus Ukrainoje. Todėl, pasak gruzinų parlamentaro, tenka švelninti retoriką, juolab, kad Rusija jau yra okupavusi 20 proc. šalies teritorijos, o jos karinės bazės – ranka pasiekiamos.
„Rusija labai didelė ir svarbi šalis mums ir jums. Norime, kad santykiai būtų normalūs. Laikas parodys, kaip mes sugebėsime juos išlaikyti. Gruzija turi politinės valios, gaila, kad tokios politinės valios, kalbant apie saugumą, nejaučiame iš Rusijos pusės – ji veikia destruktyviai“, – dėsto V. Dolidze.
Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Jonas Paslauskas sako matantis tvirtą šalies siekį integruotis į ES, esą tai gerai vertina ir NATO. Parengtas Gruzijos integravimosi į Aljansą priemonių planas, nes vertinama, kaip šalis aktyviai dalyvauja tarptautinėse karinėse operacijose.
„Bendraujant su Rusija, Gruzija taiko švelnesnį toną, bando kažkokiu būdu apeiti ir neliesti, neaštrinti esminių nesutarimų, bet jų neatsisako – Gruzija aiškiai teigia, kad sieks okupuotą teritoriją susigrąžinti ir tai įmanoma padaryti per ilgą laiką. Po buvusių parlamento rinkimų matome, kad reformos vykdomos, teisėjai tapo labiau nepriklausomi, mano manymu, priima daugiau nepriklausomų sprendimų, negu prašo prokurorai“, – pastebėjimais dalijasi J. Paslauskas.
Pasak ambasadoriaus, santykiuose su Rusija jaučiamas atšilimas bent jau prekyboje – Gruzijos vynas, mineralinis vanduo vėl pardavinėjamas kaimyninėje šalyje.
Tačiau buvusio prezidento Michailo Saakašvilio Vieningojo nacionalinio judėjimo partijos atstovai kritikuoja valdančiąją koaliciją dėl neryžtingų veiksmų Rusijos atžvilgiu.
„Mūsų tikslas – būti kartu su Ukraina ir Moldova, kartu turime prisijungti prie laisvos Europos. Jie nevyko į Ukrainą pasveikinti naujos valdžios, nes nenorėjo užrūstinti Kremliaus ir Putino. Naivu tikėtis, kad Putinas pakeis savo strateginius planus. Kompromisai su Rusijos vadovu neveikia –reikia drąsiai pareikšti, kad mes einame į ES“, – mano opozicinės partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ sekretorius Giga Bokerija.
Tuo metu politiko ekspertas Soso Ciskarišvilis sako, kad V. Putinas – neprognozuojamas.
„Putinas neprognozuojamas, todėl teigti, kad mes lengvai nueisime iki Briuselio, negalima. Aišku, pageidautina, bet ar įmanoma? Gruzija supranta, kad patekti į ES galės tik tada, kai norės ne tik valdžia, bet ir tauta“, – pastebi ekspertas.
Gruzinai nėra per daug optimistiški
Kalbinti paprasti gruzinai netiki, kad Rusija taip lengvai paleis Gruziją į ES ir kad ši greitai ją priims.
„Į NATO ir ES mūsų nepriims. Mūsų valstybė maža, gyvename šalia Rusijos, o ji prieš tai, kad NATO plėstųsi. Be to, NATO pažadėjo, kad buvusiose sovietų respublikose nedislokuos savo bazių“, – LRT „Panoramai“ teigia vienoje Gruzijos gatvių sutiktas vyras.
„5-erius, 7-erius , 10 metų mums sako, kad durys atidarytos, bet iki atidarytų durų niekaip neprieiname. Kam tokios durys, kurios atidarytos, bet iki jų negalime prieiti, kam to reikia?“ – retoriškai klausia kitas gruzinas.
Neseniai kalbėdamas Niujorke Gruzijos premjeras Iraklijus Garibašvilis dar kartą pabrėžė, kad šalis nekeičia krypties. Šio tikslo pasiekti padeda ir Lietuva – Gruzijoje dirbs lietuvių ekspertai, konsultuosiantys įvairiais stojimo į ES klausimais.
