Albinas Čaplikas
Godumas neretai pražudo net gudriausius sukčius. Pasak ekspertų, ši silpnybė dažniausiai žmones išveda iš doros kelio. Specialiosios tarnybos pernai Lietuvoje nusikaltimo vietoje sulaikė ne vieną susigundžiusįjį vogti ne tik iš valstybės, bet ir iš bendradarbių, netgi iš neįgaliųjų.
Kai godumas beribis
Vienas toks įvykis pernai buvo Panevėžyje. Šio miesto apygardos prokurorai nutvėrė 25-erių bedarbį, kuris per metus gavo daugiau nei 1,1 mln. Lt pajamų iš tarptautinės šešėlinės prekybos automobilių detalėmis ir aparatūra. Vyrui buvo pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, pinigų plovimo ir neteisėtos komercinės veiklos stambiu mastu. Panevėžietis galėjo dirbti legaliai ir pakankamai uždirbti, tačiau dėl didelio godumo dabar jam gresia iki 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaip tai nutiko? Vyras buvo sumanęs tikrai dėmesio vertą veiklą: iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kitų šalių įsigijęs prabangių automobilių vaizdo, garso ir navigacinės technikos bei automobilių detalių, per internetinės prekybos sistemą ją parduodavo Kinijos, Taivano, Graikijos ir Prancūzijos įmonėms bei fiziniams asmenims. Tačiau įveiktas godumo panevėžietis neregistravo veiklos ir nemokėjo mokesčių. Sistema veikė taip: už įsigytą techniką pirkėjai pinigus pervesdavo į panevėžiečio geraširdžių draugų sąskaitas bankuose, o pardavėjai automobilių detales ir techniką jam atsiųsdavo per pašto paslaugas teikiančias bendroves arba siuntų tarnybas. Nustatyta, kad kaltinamasis neįregistravo įmonės ir netvarkė buhalterinės apskaitos, todėl valstybei nesumokėjo daugiau kaip 68 tūkst. Lt pajamų mokesčio.
Tačiau prokurorai labiausiai nustebo sužinoję, kad finansiniais nusikaltimais kaltinamas panevėžietis buvo užsiregistravęs bedarbiu ir per kelerius metus gavo daugiau nei 7 tūkst. Lt socialinių pašalpų bei nemokamai naudojosi medicininėmis paslaugomis už daugiau nei 500 Lt.
Dingo silpnaregiams paaukoti milijonai?
Ne geresnį įvaizdį „užsidirbo“ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir labdaros fondo ir viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „Ecce homo“ vadovas kaunietis Rimantas Kugys. FNTT ir Kauno apygardos prokuratūra, pasitelkusi VMI, baigė ikiteisminį tyrimą, kurio kaltinamajame akte rašoma, kad R.Kugys 2008–2010 m., būdamas labdaros fondo vadovu, gavęs paramą grynaisiais pinigais, paramos davėjui išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, tačiau į kasą šių pinigų neįnešdavo, o apskaitydavo juos savo avansinėje apyskaitoje. Bankiniais pavedimais gautą labdarą R.Kugys išimdavo grynaisiais ir juos taip pat įnešdavo į savo avansinę apyskaitą. R.Kugys kaltinamas pasisavinęs daugiau nei 2 mln. Lt labdaros fondo ir užimtumo centro lėšų, skirtų akliesiems ir silpnaregiams.
Be kita ko, tyrimo metu nė vienos iš įstaigų, kurioms vadovavo kaltinamasis, buhalterinėje apskaitoje nerasta duomenų ir apie daugiau nei 470 tūkst. Lt vertės akliesiems bei silpnaregiams paaukotus kompiuterius, avalynę, maisto papildus, įvairius maisto produktus. Baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui. Jau įvyko keli posėdžiai. R.Kugys neigia kaltę, tikina gautas vertybes išdalijęs, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už didelės vertės turto pasisavinimą ir apgaulingą apskaitą gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Investavo neįgaliųjų milijonus
Pernai teismų maratoną vėl pradėjo jau vieną bausmę atlikęs lietuviškojo kapitalizmo pradininku vadinamas Arvydas Stašaitis. Jis ir jo bendrininkas Lietuvos invalidų sporto draugijos direktorius Stasys Pilvelis įtariami iššvaistę 13,7 mln. Lt.
Tyrėjai atskleidė, kad neįgaliųjų sportą rėmusių Lietuvos bendrovių pinigais buvo perkamos minėtos draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomos nuostolingai veikiančios įmonės. Pasak Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės, tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad akcijos buvo perkamos gerokai didesne nei rinkos kaina. Nustatyta, kad abu minėti vyrukai įtikino draugijos valdybos narius priimti neteisėtus sprendimus, nupirkti 5 įmones ir už jas sumokėti paramai skirtomis lėšomis. Tyrimo metu išaiškinta, kad per ketverius metus buvo iššvaistyta daugiau nei 13,7 mln. Lt draugijos gautų paramos lėšų. Už iššvaistytas paramos lėšas buvusiems Lietuvos neįgaliųjų sporto draugijos vadovams gresia maksimali iki 7 metų laisvės atėmimo bausmė. A.Stašaitis savo kaltę, žinoma, neigė, esą viskas sufabrikuota: „Prokuratūra teigia ginanti viešąjį interesą. Kas jos prašo ginti viešąjį interesą? Ji to neatskleidžia.“ A.Stašaičio lėšos bankuose ir turtas areštuotas, todėl jis reikalauja, kad valstybė jam skirtų advokatą.
„Jungtinio duonos centro“ stebuklai
Pernai būta ir „stebuklų“, kai palyginti didokas pinigų sumas įtartiniems veikėjams sunešdavo aitvarai. Tačiau tyrimus atlikusios tarnybos tokiais stebuklais netikėjo, todėl, Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės teigimu, 28-erių panevėžiečio T.M. paskolinti akcinei bendrovei „Adreka“ (buvęs „Jungtinis duonos centras“), o po to susigrąžinti 350 tūkst. Lt paskatino patikrinti jo pajamų teisėtumą. Iki tol vyras įvairiose įmonėse dirbdavo tik po kelis mėnesius ir gaudavo tik šiek tiek didesnį už minimalų atlyginimą, be to, pats nuolat skolindavosi pinigus iš kredito įstaigų. Taigi kokie aitvarai sunešė šiam varguoliui 350 tūkst. Lt? Vyras to negalėjo paaiškinti, todėl Panevėžio apylinkės teismas jį pripažino kaltu neteisėtai praturtėjus. Teismo sprendimu panevėžietis nubaustas 13 tūkst. Lt bauda (100 MGL) ir nutarta konfiskuoti nuosavybės teise jam priklausančią 350 tūkst. Lt sumą. Tačiau FNTT nepavyko įrodyti, kad bendrovė galimai plovė pinigus. Tačiau viena bėda – ne bėda. Į pareigūnų akiratį pateko tos pačios „Jungtinio duonos centro“ bendrovės buvęs vadovas Rytis Rimkevičius. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad prieš dvejus metus pavadinimą pakeitusios bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius siekė išvengti didelės vertės turtinės prievolės – daugiau kaip 252 tūkst. Lt skolos grąžinimo vienos užsienio bendrovės filialui sostinėje, be to, jis suklastojo garantinį raštą apie užstatomą turtą, kuris nuosavybės teise priklausė bendrovei „Swedbank lizingas“. Už siekimą apgaule išvengti didelės vertės prievolės ir dokumentų suklastojimą R.Rimkevičiui skirtas trejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimas, be to, nukentėjusiai bendrovei teks grąžinti 252 198 Lt.
Įdomu tai, kad neseniai pareigūnams įkliuvo Ryčio brolis Saulius. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro perduotoje nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai baudžiamojoje byloje už milijoninės paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį jam skirta 6 500 Lt bauda. Tokie tie broliai.
Milijonai nemokant akcizų
Būta ir keistų atvejų, patvirtinančių įtarimus, kad šešėlinėje rinkoje plaukioja milžiniškos sumos. Štai praėjusių metų gegužės 13 d. vakare Vilniuje buvo sulaikyti keturi su vienos Lietuvoje veikiančios įmonės veikla siejami asmenys, pas kuriuos rasta daugiau nei 4,5 mln. Lt grynaisiais įvairia valiuta. Tai – viena iš didžiausių grynųjų pinigų sumų, kada nors rastų pas sulaikytus asmenis Lietuvoje. Pareigūnų manymu, toks atvejis netiesiogiai iliustruoja įtarimus apie šešėlinės ekonomikos mastus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie šį atvejį daugiau informacijos nėra, tačiau, „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, viena iš pagrindinių versijų, kurią atlikdami tyrimą siekia įrodyti arba atmesti Generalinės prokuratūros prokurorai bei FNTT pareigūnai, yra organizuotos grupuotės vertimasis stambaus masto nelegalia prekyba vadinamaisiais akciziniais produktais tarptautiniu mastu.
Gal sutapo, kad kaip tik tomis dienomis specialiosios tarnybos informavo apie tarptautinį dyzelino kontrabandos tinklo suardymą: 11 asmenų organizuota grupė iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos nelegaliai vertėsi prekyba naftos produktais. Nusikaltėliai per 47 aštuoniose ES šalyse veikusias bendroves buvo pasiekę net 160 mln. Lt apyvartą naftos produktais. Organizuota grupė naudojosi skirtingais valstybių teisės aktų reguliavimais, įvairius naftos produktus realizuodavo išvengdama akcizų. Į tyrėjų tinklą pateko ir iš nusikaltėlių grupės degalus pirkusi bendrovė Lietuvoje. Paaiškėjo, kad per metus jos apyvarta buvoapie 200 mln. Lt, tačiau bendrovė sumokėjo tik apie 100 tūkst. Lt mokesčių.
Komentaras
Įstatymus turime gerbti visi be išimčių
Rimvydas Jasinavičius, Mykolo Romerio universiteto profesorius
Gobšumas ir pinigų alkis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris žmones išveda iš gero kelio. Žinoma, galime teisintis, kad verslininkai labai dažnai įstatymus pažeidžia neišgalėdami mokėti didelių mokesčių. Tačiau kiekvienas iš mūsų turime suprasti, kad visi be išimčių privalome gerbti įstatymus. Kita vertus, gal keistoka, kad stebimasi, kai verslininkai nesilaiko įstatymų. O juk jie yra tokie pat žmonės, kaip ir visi, jiems galioja tokie pat moralės reikalavimai. Verslininkas ir samdomas darbuotojas šiuo požiūriu skiriasi tik tuo, kad samdomas darbuotojas neturi galimybės net pasirinkti – mokėti ar nemokėti mokesčių. Jo niekas neklausia. O verslininkai turi daugiau laisvės, todėl jie dažniau ir suklumpa.
