Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Krepšelis labai praverčia ubagaujant.
Ar nebus taip, kad geriausius konkursinius balus turės neturintys krepšelių. Tai kiek stojamojo konkurso laimėtojai mokės už mokslą? Muzikai - aštuoniolika tūkstančių? Ar konkuso nugalėtojų (ar dalies jų) bus atsisakyta, kad muzikos ir teatro akademijai gauti krepšelius?
Premjero žmona turės groti orkestre iki mirties - nebus kas pakeičia.
Na, visiems "menu fakams", manau, kajuk:(
Štai šito neižvelgia Bumblauskas.
O gal jam rūpi tik turtingų tėvų vaikai?
O gal jam rūpi tik turtingų tėvų vaikai?
Atrodo esame sioje visuomeneje visi lygus, juk ir mokescius mokame visi vienodai ir valdzia renkame kartu. Taip ir issilavinimas mums pacios konstitucijos garantuotas. Tai kaip dabar iseina kad pilietis neturi teises rinktis ar jis vertas studijuoti ar ne? kodel jei zmogus negabus, jis nevertas gauti ziniu ir issilavinimo? arba kodel sakoma kad jei slaveja su aukstuoju tai reikia maziau su aukstuoju zmoniu? ar ne atvirksciai? gal valstybe nepasirupina sukurti salygu jog tas zmogus su aukstuoju turetu kur dirbti, gal jeigu visi musu saly galetu dirbti tai kam yra tinkami mes rastume slaveju is kur atsivezti?
as asmeniskai manau kad perspektyva turi visuomene tik ta kuri yra issilavinusi, nes jau dabar daugelis darbu yra pakeista kopiuteriais, masinomis ir robotais. tokioje japonijoje 1/3 gamybos atliekama robotu, vakaruose visi juodi darbai perkelti i azija, kinija, indija.. po dabartines krizes taupymas paastres ir bus bandoma dar daugiau profesiju pakeisti ne zmonemis. po kokiu 20-30 metu jeigu nebusi labai auksta issilavinima ar prota turintis zmogus - nelabai kam busi reikalingas (nebent gatves sluosi pigiau negu kainuoja autonominio gatviu valymo aparato elektros saskaita ir eksplotacija)
as asmeniskai manau kad perspektyva turi visuomene tik ta kuri yra issilavinusi, nes jau dabar daugelis darbu yra pakeista kopiuteriais, masinomis ir robotais. tokioje japonijoje 1/3 gamybos atliekama robotu, vakaruose visi juodi darbai perkelti i azija, kinija, indija.. po dabartines krizes taupymas paastres ir bus bandoma dar daugiau profesiju pakeisti ne zmonemis. po kokiu 20-30 metu jeigu nebusi labai auksta issilavinima ar prota turintis zmogus - nelabai kam busi reikalingas (nebent gatves sluosi pigiau negu kainuoja autonominio gatviu valymo aparato elektros saskaita ir eksplotacija)
Kas dabar priims aktorių ar orkestro muzikantą be diplomo, tik po kažkokių privačių studijų palankymo. Dar po 10 metų mūsų nacionalinis simf. orkestras gros prasčiau nei Mogiliovo srities.
Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
2009 03 26
Steponavičiaus „reforma“ – šantažu ir propaganda
Kaip žinote, G. Steponavičius žiniasklaidoje užkaitė savo „reformos“ propagandą. Bet jis pasikinkė ne tik žiniasklaidą. Paskutiniu metu jis įnirtingai naudojasi ir atviru šantažu. Primename, jog iš Europos struktūrinių fondų per 2008-2013 metus Lietuvos mokslui ir studijoms turi būti skirta keli milijardai litų. Jau paruošta daug projektų (ir gerų, ir blogų), bet pinigų vis neskiriama arba paskirta labai mažai. Nes G. Steponavičiui priklauso galutinio sprendžiamojo balso teisė, kada skirti pinigus. Tačiau jis nuo pat tada, kai pradėjo eiti ministro pareigas, užsiima tik vilkinimu – pasirašo projektus tik tų aukštųjų mokyklų, kurių vadovai išreiškia viešą pritarimą G. Steponavičiaus „reformai“. Ir visai nesvarbu, ar tie projektai kuo nors su siūloma reforma susiję, ar ne. Tai akademinei bendruomenei ir kitiems besidomintiems jau vieša paslaptis – Steponavičiaus klika rektoriams ir prorektoriams sako tiesiai: negausite žadėtų milijonų tol, kol nepradėsite liaupsinti siūlomo „reformos“ projekto, kol nepadėsite jo prastumti.
Vėliausias pavyzdys, apie kurį kalbėjo ir Grupė. Žiniasklaida paskelbė, jog BNS surengtoje spaudos konferencijoje VU prorektorius J. R. Lazutka pritarė Steponavičiaus „reformai“. Peržiūrėję šios konferencijos vaizdo įrašą, pamatysime, jog toks pranešimas nėra visai korektiškas. VU prorektorius paprasčiausiai laviravo – nei aiškiai pritarė, nei nepritarė. Savo kalboje jis rėmėsi ir VU Senato pareiškimu dėl reformos, kurį pasirašė VU rektorius ir Senato pirmininkas. Deja, iš šio pareiškimo jis pacitavo tik kelias bendresnes ištraukas. O to užteko, kad ir G. Steponavičiaus komanda, ir žiniasklaida tai pateiktų kaip Vilniaus universiteto pritarimą „reformai“. J. R. Lazutka viešai nesipriešino tokiam jo žodžių traktavimui. Už tai buvo atsilyginta – po kelių dienų G. Steponavičius pasirašė popierius, kuriais skirta 100 mln. litų VU bibliotekos praplėtimui ir atnaujinimui.
Tai ne vienintelis pavyzdys. Jau anksčiau už pritarimą „reformai“ Klaipėdos ir Kauno aukštosioms mokykloms skirta virš 300 mln. litų. VU, daugiausiai reiškęs nesutikimą su Steponavičiaus projektu ir dėl to negavęs lėšų jau seniai parengtų projektų vykdymui, pasimokė iš Klaipėdos ir Kauno ir padarė „teisingas“ išvadas.
Visa tai tapo ir tampa „pamoka“ kitiems ir didina G. Steponavičiaus ir jo „reformos“ „šalininkų“ būrį. Steponavičius čia elgiasi kaip tipiškas šantažistas, kurio vieta ne ministro kėdėje, o pataisos namuose. Machinacijos su struktūrinių fondų milijardais turės liūdnų pasekmių Lietuvai. Pirma, dėl daugelio priežasčių pavėluotos investicijos bus ne tokios efektyvios, kokios galėjo būti. Antra, teisingai investuoti milijardus reikalauja daug laiko. Tad bet koks dirbtinas atidėliojimas didina grėsmę, jog tie milijardai nebus tinkamai investuoti iki 2013 m. Tai reiškia, kad pinigai turės būti grąžinami Briuseliui.
Gausėjant „palaikančiųjų“ ir priverstųjų palaikyti Steponavičiaus „reformą“ chorui, labai svarbu, jog savo poziciją aiškiai išsakytų tie piliečiai, kurie nepritaria šiai vykstančiai beprotybei.
2009 03 26
Steponavičiaus „reforma“ – šantažu ir propaganda
Kaip žinote, G. Steponavičius žiniasklaidoje užkaitė savo „reformos“ propagandą. Bet jis pasikinkė ne tik žiniasklaidą. Paskutiniu metu jis įnirtingai naudojasi ir atviru šantažu. Primename, jog iš Europos struktūrinių fondų per 2008-2013 metus Lietuvos mokslui ir studijoms turi būti skirta keli milijardai litų. Jau paruošta daug projektų (ir gerų, ir blogų), bet pinigų vis neskiriama arba paskirta labai mažai. Nes G. Steponavičiui priklauso galutinio sprendžiamojo balso teisė, kada skirti pinigus. Tačiau jis nuo pat tada, kai pradėjo eiti ministro pareigas, užsiima tik vilkinimu – pasirašo projektus tik tų aukštųjų mokyklų, kurių vadovai išreiškia viešą pritarimą G. Steponavičiaus „reformai“. Ir visai nesvarbu, ar tie projektai kuo nors su siūloma reforma susiję, ar ne. Tai akademinei bendruomenei ir kitiems besidomintiems jau vieša paslaptis – Steponavičiaus klika rektoriams ir prorektoriams sako tiesiai: negausite žadėtų milijonų tol, kol nepradėsite liaupsinti siūlomo „reformos“ projekto, kol nepadėsite jo prastumti.
Vėliausias pavyzdys, apie kurį kalbėjo ir Grupė. Žiniasklaida paskelbė, jog BNS surengtoje spaudos konferencijoje VU prorektorius J. R. Lazutka pritarė Steponavičiaus „reformai“. Peržiūrėję šios konferencijos vaizdo įrašą, pamatysime, jog toks pranešimas nėra visai korektiškas. VU prorektorius paprasčiausiai laviravo – nei aiškiai pritarė, nei nepritarė. Savo kalboje jis rėmėsi ir VU Senato pareiškimu dėl reformos, kurį pasirašė VU rektorius ir Senato pirmininkas. Deja, iš šio pareiškimo jis pacitavo tik kelias bendresnes ištraukas. O to užteko, kad ir G. Steponavičiaus komanda, ir žiniasklaida tai pateiktų kaip Vilniaus universiteto pritarimą „reformai“. J. R. Lazutka viešai nesipriešino tokiam jo žodžių traktavimui. Už tai buvo atsilyginta – po kelių dienų G. Steponavičius pasirašė popierius, kuriais skirta 100 mln. litų VU bibliotekos praplėtimui ir atnaujinimui.
Tai ne vienintelis pavyzdys. Jau anksčiau už pritarimą „reformai“ Klaipėdos ir Kauno aukštosioms mokykloms skirta virš 300 mln. litų. VU, daugiausiai reiškęs nesutikimą su Steponavičiaus projektu ir dėl to negavęs lėšų jau seniai parengtų projektų vykdymui, pasimokė iš Klaipėdos ir Kauno ir padarė „teisingas“ išvadas.
Visa tai tapo ir tampa „pamoka“ kitiems ir didina G. Steponavičiaus ir jo „reformos“ „šalininkų“ būrį. Steponavičius čia elgiasi kaip tipiškas šantažistas, kurio vieta ne ministro kėdėje, o pataisos namuose. Machinacijos su struktūrinių fondų milijardais turės liūdnų pasekmių Lietuvai. Pirma, dėl daugelio priežasčių pavėluotos investicijos bus ne tokios efektyvios, kokios galėjo būti. Antra, teisingai investuoti milijardus reikalauja daug laiko. Tad bet koks dirbtinas atidėliojimas didina grėsmę, jog tie milijardai nebus tinkamai investuoti iki 2013 m. Tai reiškia, kad pinigai turės būti grąžinami Briuseliui.
Gausėjant „palaikančiųjų“ ir priverstųjų palaikyti Steponavičiaus „reformą“ chorui, labai svarbu, jog savo poziciją aiškiai išsakytų tie piliečiai, kurie nepritaria šiai vykstančiai beprotybei.
O kuom blogai kad suvirintojai ar pardavejai turi aukstaji, juk tai ne minusas, pasirodo net slavejes nevertas but issilavines??? Aukstasis zmogui praplecia suvokima apie pasauly ir aplink vykstancius reiskinius, argi tai blogai....gal geriau afrikoj kur visi iki 5 klasiu max? paskui tokiam tik duok automata, puse seimos iskers..tad issilavinimas nera blogai, nebent tik valdziai nuo to blogiau but gali, juk avinu banda daug lengviau suvaldyt
Tai su tokiais galima ir kitokią kalbą rasti, bet ką daryti tada kitiems, liekantiems "už borto"?
Ot ir galvos skausmas. Dar egzaminai normaliai neatėjo, o jau nervai vis graužia. :(
Ot ir galvos skausmas. Dar egzaminai normaliai neatėjo, o jau nervai vis graužia. :(
REKLAMA
REKLAMA
Gintaras Varnas: dėl „krepšelių“ už borto liks daug talentingų studentų