„Taip, problema yra pažįstama, bet ne pagrindinė problema“, – penktadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Oleku žurnalistams sakė G. Grušas, primindamas anksčiau popiežiaus Pranciškaus išsakytą poziciją.
Popiežius Pranciškus yra pabrėžęs, kad dvasininkų nusikaltimai ir ydos yra didelė Bažnyčios gėda, tačiau seksualinis smurtas prieš vaikus yra platesnė visuomenės problema, su kuria susiduriama ir šeimose bei artimoje aplinkoje.
Anot Vilniaus arkivyskupo, pasaulinė statistika rodo, kad nusikaltimų Bažnyčioje dalis yra gerokai mažesnė, palyginti su visais seksualinio smurto atvejais.
„Nuošimtis nusikaltimų pačioje Bažnyčioje yra ženkliai mažesnis, maža dalis tų visų nusikaltimų šitoje srityje. Didžiausia dalis tų nusikaltimų vyksta artimoje aplinkoje. Tai patvirtina ir prokuratūra, kad čia ir Lietuvoje ta pati statistika galioja“, – teigė arkivyskupas.
Vis dėlto, pasak G. Grušo, Bažnyčia pastaraisiais metais stiprina vaikų ir jaunimo apsaugos sistemą. Jo teigimu, per pastaruosius trejus metus saugios aplinkos kūrimo mokymus jau baigė apie 600–700 žmonių.
„Bažnyčioje jau mes per paskutinius tris metus tą saugios aplinkos kūrimą formuojame, jau apie 600–700 žmonių yra perėję mokymus, kad (…) tikrai būtų saugu jaunimui“, – sakė jis.
Arkivyskupo teigimu, šiuo metu mokomi ir tiesiogiai su jaunimu dirbantys specialistai, kad jie gebėtų atpažinti nesaugią aplinką ir žinotų, kaip reaguoti pastebėjus galimo smurto požymius.
„Dabar jau pradedamas procesas apmokyti su pačiu jaunimu kalbėti, kad jie atpažintų, kas yra saugi aplinka, ką jie gali daryti, jei jaučiasi nesaugūs, ar jeigu jie ką nors pamato“, – teigė G. Grušas.
Jis pabrėžė, kad Bažnyčioje prieš trejus metus patvirtintos saugios aplinkos gairės numato reagavimo tvarką, kai gaunamas skundas ar informacija apie galimą pažeidimą.
„Sistema jau pradeda veikti ir duoda, man atrodo, rezultatą“, – sakė arkivyskupas.
Pasak jo, jeigu nustatoma, kad padarytas bažnytinis nusižengimas, klausimas gali būti perduodamas Bažnyčios tribunolui, o įtariant nusikaltimą, informacija turi būti perduodama teisėsaugai.
Ragina pranešti apie smurtą
G. Grušas taip pat ragino žmones, patyrusius ar pastebėjusius galimus pažeidimus, apie juos pranešti. Anot jo, Vilniaus arkivyskupijos elektroniniu paštu galima kreiptis pagalbos, būti išklausytiems ir pradėti tyrimą.
Kalbėdamas apie siūlymus atlikti platesnį nepriklausomą tyrimą dėl seksualinio smurto Bažnyčioje, arkivyskupas teigė, kad pirmiausia būtina spręsti esamą situaciją, o dėl ilgalaikio tyrimo modelio reikėtų tinkamai pasiruošti.
„Bet koks namas dega ar kažkas sužeistas, taip? Duodi pirmą pagalbą, tada ramiai atsisėdi ir ilgalaikę strategiją, ilgalaikį tyrimą žiūri, kaip jis atrodo“, – savo poziciją aiškino G. Grušas.
Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia užtikrinti, kad galimos aukos galėtų nedelsdamos kreiptis pagalbos ir būtų tinkamai apsaugotos.
„Šiuo metu, manau, kas yra svarbiausia – kad būtų atsakymas iš karto, jeigu yra kokių nors aukų, kur kas ką nors pamatė, kad pasisakytų drąsiai ir būtų suteikta pagalba“, – sakė arkivyskupas.
G. Grušas taip pat teigė sieksiantis atkurti visuomenės pasitikėjimą Bažnyčia, tačiau pripažino sulaukiantis ir kritiškų reakcijų dėl institucijos veiksmų.
„Mes dirbsime ir toliau stiprinti tą pasitikėjimą“, – sakė jis.
Arkivyskupas taip pat nurodė artimiausiomis savaitėmis ketinantis susitikti su kunigais ir dekanais bei aptarti papildomas priemones, galinčias sustiprinti vaikų ir jaunimo apsaugą parapijose.
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.
Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.
Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisako įvardyti, nusikaltimais kaltinami kunigai – 56-erių Tadas Švedavičius ir 51-erių Ryšardas Peciunas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
