Panašiai kaip ir sportas, karšta vonia padidina kraujo apytaką, kūno temperatūrą ir širdies pulsą, ir padeda gerinti kraujotaką, skatina ląstelių augimą bei atsistatymą, ir netgi gali veikti kaip antidepresantas.
Kiti vonios privalumai yra žemesnis kraujo spaudimas, sumažintas uždegimas, taip pat geresnė cukraus kraujyje kontrolė žmonėms, sergantiems antro tipo cukriniu diabetu.
Deja, „karščio terapija“ nepadės numesti svorio, padidinti raumenų masės ar kaulų tankumo.
Kaip teigia vienas tyrimo autorių Charlesas Stweardas, apie tai parašęs straipsnį portale „The Conversation“, derinant sportą su karštomis voniomis ir saunomis, galima pagerinti savo sveikatą.
„Posakis „sportas yra vaistas“ ne veltui yra toks populiarus, – sakė jis. – Tai vienas geriausių būdų išlikti sveikam, tačiau vaistai neveiks, jeigu jų nevartosite.“
„Sportas yra retai įtraukiamas į kasdienę rutiną, nes daugelis žmonių nenori sportuoti dėl laiko ar motyvacijos trūkumo. O senesniems ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenis sportas gali kelti skausmą, kuris dėl labai aiškių priežasčių dar labiau apriboja fizinį aktyvumą.“
C. Stewardas pridūrė: „Nors sportas išlieka geriausiu būdu pagerinti savo sveikatą, tyrimai rodo, kad buvimas saunoje ar maudymasis karštoje vonioje gali būti alternatyvūs sprendimai tiems, kurie nenori ar negali būti pakankamai fiziškai aktyvūs.“ Apie 25 proc. žmonių visame pasaulyje nesilaiko minimalaus rekomenduojamo fizinio aktyvumo režimo, kuris yra 150 minučių vidutinio sunkumo arba 75 minutės intensyvios fizinės veiklos per savaitę.
Jungtinėje Karalystėje šie skaičiai yra dar blogesni: minimalios rekomendacijos neįgyvendina 34 proc. vyrų ir 42 proc. moterų. Tyrėjų tikinimu, toks nejudrus gyvenimo būdas, galimai, yra vienos iš dešimties mirčių JK priežastis.
Vaikščiojimas, bėgiojimas ar važinėjimas dviračiu yra laikomi vidutinio sunkumo fizine veikla, o energingai veiklai yra priskiriamas spartus bėgimas, priverčiantis greitai kvėpuoti.
Koventrio universiteto komandos eksperimentas, kurio metu dalyviai turėjo tiek pat laiko praleisti karštoje vonioje ir važinėdami dviračiu, parodė, kad nors fizinė veikla išnaudoja daug didesnes energijos sąnaudas, kūno temperatūra ir širdies pulsas pakilo panašiai.
O ultragarsiniai arterijų tyrimai parodė panašų kraujotakos padidėjimą.
Tyrėjai taip pat apmąstė saunų ir karštų vonių naudojimą kultūrose visame pasaulyje, pavyzdžiui, Suomijoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje.
Vien Suomijoje yra apie 3 mln. saunų, nors čia gyvena tik 5,5 mln. žmonių.
„Visos šios kultūros – ir dauguma kitų istorinių bei šiuolaikinių kultūrų, kur tai yra populiariu – liaupsina šių praktikų naudą sveikatai, – pasakojo C. Stewardas. – Dabar žinome, kad jie visą šį laiką buvo teisūs.“
