Skolintis iš smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių tampa norma. Gana ilgai laikytu nepatikimu, bedarbių ar asocialių asmenų pamėgtu skolinimosi būdu vis dažniau naudojasi išsilavinę ir duonos nestokojantys žmonės.
Retas skolinasi iš bado
Pasak Liutauro Valicko, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininko, skolininkų nėra tiek daug, kaip gali atrodyti. Tai maždaug 2–4 proc. visų smulkiųjų kreditų įmonių klientų.
„Po rudens daugiau skolinamasi ne mokslams ar vaikams išlaikyti, bet buities reikmėms – automobilių remontui, padangoms, akumuliatoriams. Tai būdinga periferijos gyventojams, kurie į darbą vyksta didesnius atstumus“, – sakė L. Valickas. Smulkiuosius kreditus ima žmonės, gyvenantys nuo algos iki algos ir pritrūkstantys pinigų buities reikmėms, gimtadienio, vestuvių, Kalėdų dovanoms, komunaliniams mokesčiams, liūdnesniu atveju – laidotuvių išlaidoms. Retas ima paskolą norėdamas gerai pasilinksminti.
Šios paslaugos vartotojo portretas keičiasi kartu su greitųjų kreditų įvaizdžiu visuomenėje. „Tam įtakos turėjo šią temą nagrinėjusi žiniasklaida, atskleidusi visus „už“ ir „prieš“, reklama, priimtas įstatymas ir rinkos sureguliavimas pagal įstatymą“, – įsitikinęs LSVKA valdybos pirmininkas. Vartojimo kredito įstatymas, kuriuo vadovaujasi visos asociacijai priklausančios ir kelios nepriklausančios įmonės, paslaugą padarė patikimesnę ir saugesnę klientams, pritraukiančią aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunančius vartotojus.
Liks didžiausios ir įžūliausios
Naujų smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių atsiranda, tačiau dažniausiai tai įžūliai, nepaisydami įstatymų reikalavimų, paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys. „Naujų žaidėjų atsiranda, tačiau rinkos senbuviai tvirtina, kad jų veiklos mastas mažėja, o administravimo darbų daugėja. Kad uždirbtų, įmonės turi aptarnauti didelį skaičių klientų, todėl smulkios įmonės galvoja apie pasitraukimą iš Lietuvos rinkos“, – teigė L. Valickas.
Specialisto manymu, rinkoje ilgainiui liks stambiausios arba įstatymus ignoruojančios įmonės. Viliamasi, kad pelnytis vartotojų sąskaita pastarosioms neleis Lietuvos bankas, nuo 2012 metų sausio perėmęs vartojimo kreditų davėjų ir tarpininkų priežiūros funkcijas. Vieną iš neatsakingą skolinimąsi skatinančių veiksnių – klaidinančią reklamą – bandys pažaboti nuo šių metų lapkričio įsigaliojusios finansinių paslaugų reklamos taisyklės. Savo ruožtu LSVKA rūpinasi asocijuotų narių etiniais santykiais bei viešąja tvarka. Vis dėlto asociacijai nepriklausančias įmones kontroliuoti sudėtinga.
Į skolas įklampina spekuliacijos
Kitaip, nei dažnai mano vartotojai, smulkiųjų vartojimo kreditų įmonės nėra suinteresuotos vilioti nemokius klientus, kuriuos vėliau galėtų „išsunkti“ padedamos antstolių. „Skolų išieškojimo procedūros yra ilgos, varginančios ir nepigios, o skolinamos sumos yra santykinai per mažos, kad būtų taikomos ypatingos priemonės. Todėl pasiskolinus 200 litų, deja, neįmanoma prarasti buto ar namo“, – sakė L. Valickas.
Kredito išdavimo taisyklės gerokai sugriežtėjo, tačiau tai vis vien neužtikrina besiskolinančiųjų patikimumo. Sodroje nėra duomenų apie asmenų, dirbančių ne pagal darbo sutartį, pajamas, todėl kai kurios įmonės kreditus duoda ir bedarbiams.
„Yra darbo biržoje registruotų bedarbių, kurie statosi namus, todėl negalima sakyti, kad jiems nepagrįstai teikiami greitojo vartojimo kreditai“, – sakė L. Valickas. Nevienareikšmiška ir psichikos sutrikimų turinčių asmenų padėtis. Dažnai imdami tūkstantines paskolas diagnoze spekuliuoja ligonių artimieji. Kita populiari spekuliacija – fizinių asmenų bankrotas.
Antras šansas
„Kreditų sumos didėjo, nes įstatymas numato, jog esant 200 proc. bendrajai vartojimo kredito metinei palūkanų normai negali būti teikiamos mažos sumos trumpam periodui. Rinkoje atsiranda įvairių siūlymų, susijusių su mažų kreditų teikimu trumpam periodui, bet tai tėra įmonių rinkodaros sprendimai“, – sakė L. Valickas. Kartu su kreditų sumomis auga ir vartotojų amžius. Kadangi paslauga tapo patikimesnė, kreditą ryžtasi imti ir didesnes nei vidutines pajamas gaunantys specialistai, valdininkai.
Nors apie šią paslaugą vis dar niekas nenori garsiai kalbėti, ji populiarėja. Tai lemia prasta ekonominė šalies padėtis ir mažėjančios šeimų pajamos, vėluojantys atlyginimai, todėl kreditas kartais yra tarsi gelbėjimosi ratas. „Neteisiu įmonės, kuri kreditą davė bedarbiui. Tas bedarbis šiandien tikriausiai turi tik vieną pasirinkimą – pėsčias išeiti per Lietuvos pasienį, „pasikabinti“ arba gauti kreditą. Jei yra įmonė, galinti paremti tokį asmenį ir suteikti jam dar vieną šansą gyvenime, aš ją palaikau“, – sakė LSVKA valdybos pirmininkas.
Faktai:
Dažniausiai kreditai imami buities reikmėms, gimtadienio, vestuvių, Kalėdų dovanoms, komunaliniams mokesčiams, liūdnesniu atveju – laidotuvių išlaidoms.
Šimtai tūkstančių vartotojų yra patenkinti paslaugomis, skolininkų tėra vienetai – apie 2–4 proc.
Norėdami gauti kreditą vartotojai dažnai patys apie save pateikia klaidingą informaciją.
Smulkiųjų vartojimo kreditų vidurkis – 1 000 litų.
