Apie tai jis kalbėjo BBC, cituoja „Ukrinform“.
Komentavo Prancūzijos svarstymus siųsti karius į Ukrainą
Generolas B. Hodgesas tokias mintis išsakė komentuodamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasvarstymus dėl karių dislokavimo Ukrainoje. Pasak B. Hodgeso, tai puiki idėja.
„Net jei jis [Emmanuelis Macronas] niekada nieko nesiųs. Duokime rusams dar vieną priežastį nerimauti. Dabar per daug laiko praleidžiame nerimaujant dėl to, ką gali padaryti rusai, užuot vertę juos nerimauti dėl to, ką mes galime padaryti“, – sakė B. Hodgesas.
Rusijos puolimo prieš NATO tikimybė
Pasak generolo, tikimybė, kad Rusija nukreips ginklus į NATO šalis, priklausys nuo to, ar rusai patikės, jog Aljansas yra nepasiruošęs ir vieningas, jei įtikės, kad į agresiją nebus reaguojama.
„Nemanau, kad jie kvaili. Jei jiems pasiseks Ukrainoje, jie gali nukreipti dėmesį kitur per dvejus, trejus, ketverius metus. Žinoma, tokia galimybė yra.
Tačiau jie turės daug ką pakeisti, kad pasiruoštų atakai prieš NATO. Nes jiems turėtų rūpėti, ar galėtume tinkamai reaguoti. Tai [ataka] įmanoma, taip, turėtume tam pasiruošti. Bet nemanau, kad tai tikėtina, jei JAV neatsuks nugaros Europai, Ukrainai“, – sakė B. Hodgesas.
Žiniasklaida: Rusija ruošiasi pulti NATO jau 2026 m.
Vokietijos žvalgybos tarnybų analizė rodo, kad Rusija gali padvigubinti savo karinę galią per ateinančius penkerius metus ir pulti NATO valstybes jau artimiausioje ateityje, praneša naujienų agentūra „Unian“ remdamasi „Business Insider“ informacija.
Vokietijos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Maskva rengiasi „fundamentaliam konfliktui“ su Vakarais, o tai liudija ir vykdoma kariuomenės restruktūrizaciją, pajėgų perkėlimas ir raketų perdislokavimas į vakarinę šalies dalį.
Todėl Vokietijos žvalgyba daro išvadą, kad daugiau nebegalima atmesti galimybės, jog Vladimiras Putinas puls bent jau kai kurias NATO valstybes, pavyzdžiui, Baltijos šalis arba Suomiją, jau 2026 m.
„Business Insider“ pabrėžia, kad anksčiau Vokietijos specialiosios tarnybos tokių konkrečių pareiškimų viešai nedarė. Be to, iki šiol daugelis karo ekspertų manė, kad Europa turės daug daugiau laiko pasirengti gintis nuo Rusijos.
Perspėja ir Lietuvos žvalgyba
Neseniai publikuotoje 2023 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, Lietuvos žvalgybos tarnybos taip pat perspėjo apie Rusijoje vykstantį pasiruošimą karui prieš NATO. Tai gali priklausyti nuo karo Ukrainoje eigos, ginkluotės tiekimo Ukrainai ir kaip greitai Rusija įgyvendins karinę reformą, skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos.
Anot jų, NATO taip pat ruošiasi konfrontacijai su Rusija, bet tai nereiškia, kad karas yra neišvengiamas, nes tai gali būti ir naujas „Šaltasis karas“.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) taip pat mano, kad V. Putinas pradėjo pasirengimą karinei agresijai prieš NATO. Nurodoma, kad tai liudija du vasario 26 d. duoti įsakymai, kuriais atkuriamos Maskvos ir Leningrado karinės apygardos.
B. Hodgesas kiek anksčiau pareiškė, kad laimėjusi karą Ukrainoje Rusijos Federacija pultų Lietuvą, Latviją, Estiją arba Lenkiją ar Rumuniją. Jo manymu, tai gali įvykti tada, kai Rusija atstatys pajėgumus po Ukrainoje patirtų nuostolių, o tai gali užtrukti 3-4 metus.
