Manto gyvenimas pastaruosius metus buvo labai įvairus. Prieš dvejus metus jis pasiėmė verslui nemenką paskolą, daug dirbo ištisomis dienomis ir naktimis ir taip stipriai perdegė.
Tada kartu išlindo į paviršių ir jo psichologinės problemos. „Dabar gyvenu kitaip, būtinai skiriu laiko poilsiui, mitybai, mėgstamoms veikloms ir saviugdai. Daug kas sako, kad pražydau, taip ir jaučiuosi“, – šypsosi dizaineris.
„Depresija yra įveikiama ir džiaugiuosi jos daugiau neturėdamas. Ir tikrai tai nėra tinginių liga, kaip daug kas mėgsta pasakyti. Pastebėjau, kad ja dažnai suserga labai ambicingi, verslūs ir baisiai daug dirbantys žmonės, kurie pamiršta pasirūpinti savimi“, – pastebėjimais pasidalino Mantas.
Didelę įtaką padarė homofobija
Mantas jau nuo vaikystės dažnai rasdavo dėl ko „paliūdėti“. „Polinkio į depresiją simptomai buvo jau seniai, bet nieko dėl to nedariau, o kreiptis į psichikos sveikatos specialistus bijojau dėl kvailų stereotipų mūsų aplinkoje.
Tik prieš šiek tiek daugiau nei metus nusprendžiau išsitirti, kai atsidūriau tokiame taške, kuriame viskas pradėjo atrodyti visiškai juodai, negalėjau visiškai susikaupti ir atlikti svarbių darbų, buvo labai sunku pakilti iš lovos ir nieko daugiau nenorėjau.
Nebuvo lengva kreiptis pagalbos, bet jau nelabai turėjau kur dėtis, labai norėjau pagerint savo gyvenimo kokybę, o pats nežinojau, kaip tai padaryti“, – ligos pradžią atskleidžia dizaineris.
Mantas, paklaustas, ką jautė sirgdamas depresija, atsakė, kad jam kildavo įvairios baimės ir nenoras gyventi. „Man kildavo baimės būti nemylimu, nesuprastu, nepakankamu, nesėkmingu. Praeities įvairios nuoskaudos.
Manau, kad didelę įtaką mano gyvenime padarė homofobija, kurią stipriausiai patyriau mokykloje, 10-toje klasėje prisipažinęs, kad esu homoseksualus. Įvairios negatyvios mintys lenda į galvą sergant šia liga, viskas tamsu pasidaro, o šviesą sunku įžvelgti. Tai yra šlykštus dalykas, priverčiantis tave jaustis bejėgiu“, – skaudžiais vidiniais išgyvenimais dalinasi pašnekovas.
Be psichologinių simptomų Mantas jausdavo ir fizinius depresijos požymius: galvos skausmą, drebulį, dūrimą širdies ir krūtinės zonoje bei silpnumą. Depresija vaikinui labai stipriai trukdė ir darbe.
„Mažai turi pasitikėjimo savimi, daug abejoji – tai tikrai nepadeda. Ir tas nuolatinis nuovargio jausmas džiaugsmo ir produktyvumo tikrai nekėlė, daug dalykų turėjau daryti per prievartą. Kūrybinės geriausios mintys vis tiek man ateina tada, kai esu atsipalaidavęs ir laimingas, tuomet viskas iš širdies liejasi per kraštus“, – kalba jis.
Kiekvienas turi atrasti tinkamiausią gydymą
Paklaustas, kokiu būdu gydė depresiją, Mantas atsakė, kad jam, asmeniškai, vaistai nepadėjo. Dėl to jis jų atsisakė. „Tikrai nenoriu teigti, kad jie nepadės ir kitiems. Depresija yra labai paslaptinga liga, kurios priežasčių gali būti daugybė: įvairūs išgyvenimai, traumos, genai, artima aplinka, kultūra.
Ir tik mes patys, narpliodami savo gilumas, galime atkapstyti šios ligos šaknis ir jas išrauti. Kartais psichiatrai nesugeba identifikuoti, kokį psichinį sutrikimą asmuo turi ir tai yra labai liūdna. Pavyzdžiui, narcisistinis asmenybės sutrikimas yra ypač paplitusi šio amžiaus liga, nuo kurios kenčia kas maždaug dešimtas žmogus.
Ir ne tik nuo jos sergantys kenčia, bet ir artimieji dėl narcizų nežmoniško elgesio, tačiau dauguma psichiatrų nesugeba identifikuoti šios ligos ir jos pagydyti, remiuosi žinomos žurnalistės ir edukuotojos Julia L. Hall literatūra“, – pasakoja vaikinas.
Mantas mano, kad kiekvienas turi daug dirbti su savimi ir ieškoti sau tinkamiausio būdo šiai problemai spręsti. „Man asmeniškai labiausiai padėjo svarbiausi gyvenimo dalykai, kuriuos dauguma ignoruoja: sveikesnis gyvenimo būdas, subalansuota mityba, sportas, poilsis, prasmingos ir džiaugsmą keliančios veiklos, saviugda.
Nemažai žmonių turi priklausomybę alkoholiui, tai, manau, labai padidina depresijos riziką, nes dar gyvenime nebuvau sutikęs daug geriančio ir laimingo žmogaus. Laimingi jie tik prigėrę ir tai ne visi“, – apie liūdną realybę kalba dizaineris.
Depresija nėra gyvenimo nuosprendis
Mantas Mackevičius teigia, kad net jo artimiausi žmonės nežinojo, kaip į ligą reaguoti ir kaip padėti. „Žmonės per mažai apie šią ligą supranta, nusišneka daug, o tai tikrai nepalengvina situacijos ja sergančiam. Niekas nepadės tau išties, tik pats sau galiausiai gali padėti su dideliu tikėjimu ir noru, kad gali tai įveikti.
Net neabejoju, kad žmonės per mažai turi suvokimo apie psichologines problemas, net ir kai kurie psichiatrai.
Yra daugybė literatūros, bet gaila, kad žmonėms psichologija yra nelabai įdomi, nors mano manymu ji turėtų būti viena aktualiausių temų“, – nuomonę išsakė Mantas ir pridūrė, kad mūsų sėkmė yra ne tik meilėje, bet ir apskritai gyvenime priklauso visiškai nuo mūsų psichologijos.
Tuos, kurie serga depresija, Mantas ragina nepasiduoti, nes depresija nėra gyvenimo nuosprendis. „Ieškokite tinkamiausio būdo tai išspręsti. Specialistų pagalba, sportas, mityba, miegas, saviugda yra mūsų sveikos sielos šaltinis.
Visus apkabinu, kurie tai išgyvena, suprantu, kokios tai bjaurios kančios, bet linkiu neprarasti tikėjimo, kad viskas yra išsprendžiama“, – pozityvią ir viltį teikiančią žinutę skleidžia Mantas Mackevičius.
