Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Varėnos gyventojai sekmadienio naktį išgirdo danguje skrendantį droną. Atsirado žmonių, kurie pranešė, kad dar anksčiau garsą girdėjo ir ties Eišiškėmis, Šalčininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija. Gyventojai apie droną informavo tarnybas. Naktį gyventojai perspėti nebuvo, į orą nekilo ir NATO naikintuvai, nors dieną, sumaišius paukščius su dronu, tai buvo padaryta. Kodėl reakcijos tokios skirtingos, šiandien ministras klausė Kariuomenės vado.
„Šiandien ryte, kaip ir buvo žadėta, man buvo pateikta informacija apie ryte Lietuvoje buvusį galimą oro erdvės pažeidimą. Ta informacija manęs netenkino, ji neatsako į visus klausimus, klausimų tikrai liko, todėl paprašiau sudaryti ekspertų darbo grupę“, – sakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Neaiškus drono maršrutas
Nors ir nefiksavo, kaip dronas įskrido į Lietuvą, kariškiai daro loginę išvadą, kad jis atskrido iš Baltarusijos. Kaip savo pranešime pažymėjo, po 20 minučių jis iš Lietuvos įskrido į Kaliningrado teritoriją. Klausimas, ar ir kaip rusai nuspręs eskaluoti šį pranešimą. Kol kas iš jų pusės tyla, nors Kaliningradas jiems yra jautri tema. Bet ar iš tiesų dronas įskrido į jį – neaišku. Lietuvos kariškiai, nors ir viešai paskelbė, kad dronas nuskrido į Kaliningradą, galbūt klysta. Gali būti, kad dronas nukrito ir guli kažkur Lietuvoje.
„TV3 žinios“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenę ir prašė, kad kas nors iš specialistų pakomentuotų bei atsakytų į kylančius klausimus dėl naktinio drono skrydžio. Deja, Lietuvos kariuomenės atstovai informavo, jog į jokius klausimus neatsakinės.
Nesutapimų kariuomenės pranešime yra ir daugiau. Gyventojai pranešė, kad droną Varėnoje girdėjo apie pusę ketvirtos ryto, o Eišiškėse – dar anksčiau. Bet kariškiai sako, kad ties Varėna jį fiksavo pusvalandžiu vėliau – 5 minutės po ketvirtos ryto. Maža to, Krizių valdymo centro vadovas pareiškė, kad dronas Lietuvoje nuskrido 60–70 kilometrų, nors nuo Varėnos iki Kaliningrado yra bent 120 kilometrų atstumas.
„Buvo priimtas sprendimas, kad tai nekelia grėsmės mūsų visuomenei, todėl pavojaus signalas nebuvo išplatintas visuomenei. Objektas nežemėjo, jis išlaikė pastovų kursą“, – pasakojo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Provokacijos versijos ir oro gynybos trūkumai
Bet ar šie žodžiai Lietuvos žmonėms teisingi – taip pat nežinia. Mat jeigu dronas išlaikė pakankamą aukštį, kyla klausimas, kodėl jis vis dingdavo iš radaro akiračio, kaip kalba ministras.
„Trajektorija gali atrodyti vienaip, gali atrodyti kitaip, bet dronai ir bepiločiai orlaiviai šiais laikais gali turėti ir dirbtinį intelektą, gali turėti nustatytą taikinį ir daug kitų dalykų. Šiuo atveju, jeigu tai ypač yra provokacija, tuo labiau – jis gali būti užprogramuotas kažkur skristi. Tu negali numatyti, kad trajektorija nepasikeis už kelių akimirkų, todėl šitoje vietoje turi labai rimtai reaguoti. Jeigu reaguojame į paukščių būrį, turime reaguoti ir į tikrą bepilotį orlaivį“, – tikino buvęs Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Keliama versija ir kad rusai galėjo specialiai paleisti provokacinį arba žvalgybinį droną, kad patikrintų, kaip veikia oro gynyba Lietuvoje. Bent jeigu ši versija teisinga, tuomet neaišku, ką šis incidentas parodė: ar kad Lietuvos oro erdvė kiaura, ar kad specialiai nepasidavėme rusų provokacijai ir leidome dronui skristi virš mūsų šalies, spėliodami, jog žinome, kur jis skrenda.
Kartu pranešimas apie droną eilinį kartą parodė, kad Lietuvos kariuomenė vis dar neturi tinkamų įrankių, kad galėtų laiku pastebėti dronus ir juos, prireikus, numušti.
„Jeigu daro tyrimą, tegul padaro. Bet tada tegul ir įvertina, ar kariuomenė buvo aprūpinta tais interceptoriais, tais radarais, kurių jie prašė. Aš bijau, kad kariuomenė dabar netaptų atpirkimo ožiu – reikia savęs paklausti, ar mes sudarėme sąlygas, ar pakankamai greitai jas sudarėme“, – sakė Pulkininkų asociacijos vadovas Vaidotas Malinionis.
Ministras sako, kad tinkamai stebėti įskrendančius dronus ir juos numušti galėsime tik tada, kai turėsime sistemą, kuri gebės sujungti visus radarus ir ginkluotę į vieną sistemą. R. Kaunas tikisi, kad galbūt ją pavyks sukurti per pusantrų metų, bet garantijos nėra.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
