„Lietuvoje yra įprasta nesilaikyti priešgaisrinės apsaugos taisyklių“, – sakė Seimo narys Naglis Puteikis, kalbėdamas apie gaisro Tytuvėnuose priežastis.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje jis apgailestavo, kad priešgaisrinės apsaugos tarnyboms specialus signalas kilus gaisrui nebuvo perduotas. Parlamentaras teigė, kad Tytuvėnuose apsaugos pultas nebuvo įjungtas, o tai, kad sirena lauke skambėjo, esą nieko nereiškia, nes „jeigu nėra budinčio, kuris tai išgirstų, neatvažiuos jokie gaisrininkai“, – teigė jis.
Seimo narys apgailestavo, kad niekas, išgirdęs signalą, neskambintų gaisrininkams, nes visi įsivaizduoja, kad tokį signalą priešgaisrinės apsaugos tarnybos turėtų gauti automatiškai. Tuo metu Tytuvėnuose gaisrininkai atvažiavo po gaisro pašvaistę pamačiusio žmogaus skambučio, o ne gavę signalą.
Prisiminęs prieš kelerius metus Labanoro bažnyčią suniokojusį gaisrą, jis teigė, kad visuomenė taip ir neišgirdo vyriausybinės komisijos išvadų:
,,Ar pristatė visuomenei ataskaitą? Ar tai buvo vagystė? Dėl ko ji sudegė? Jeigu tokia komisija informaciją būtų pateikusi, būtume sužinoję, kad nebuvo priešgaisrinės apsaugos tarnybai perduotas signalas“, – kalbėjo jis.
Anot N. Puteikio, tinkamos apsaugos nėra ir kituose svarbiuose objektuose. Jis kritikavo privačiuose muziejuose saugomų vertybių apsaugą:
„Šiandien įstatymai leidžia bet kuriai religinei konfesijai sunešti bet kokios vertės daiktus bet kur, ir niekas jų nekontroliuoja“, – teigė parlamentaras, sakydamas, kad valstybė turėtų padėti privatiems muziejams – skirti dalį investicijų bažnytinio paveldo restauracijai ir vertybių išsaugojimui. Parlamentaro teigimu, valstybė turėtų pasirūpinti, kad bažnyčiose būtų įrengta signalizacija.
Modernia signalizacija nemokėta naudotis?
Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės teigimu, priešgaisrinė signalizacija Tytuvėnuose buvo moderni, tačiau naudojamasi ja buvo netinkamai.
„Draustas buvo vienuolyno pastatas, tai vienas iš privalomų reikalavimų skiriant ES paramą, – aiškino Kultūros paveldo departamento direktorė. – Pastatas buvo apdraustas, o ekspozicija, eksponatai nebuvo apdrausti“.
D. Varnaitė informavo, kad jau tą pačią dieną buvo pateiktos rekomendacijos, kokių priemonių reikėtų imtis, kad bažnyčios ir vienuolyno pastatai, išlikę po gaisro, būtų kaip įmanoma geriau apsaugoti, ir apgailestavo, kad tų rekomendacijų imta laikytis tik vakar. „Teisėsaugos institucijos draudė atlikti valymo darbus tose patalpose, kuriose tai buvo galima atlikti“, – sakė ji spaudos konferencijoje.
Ji teigė, kad buvo siekiama surinkti ir identifikuoti liturginius reikmenis, kurie liko gaisravietėje. D. Varnaitės teigimu, Tytuvėnuose dirba ekspertai, kurie turi įvertinti objekto ir meninių vertybių būklę ir pateikti rekomendacijas. Šios informacijos tikslinimas, pasak jos, jau artėja į pabaigą.
D.Varnaitė apgailestavo, kad „kai komisija leidžia pastatą eksploatuoti, po to tos signalizacijos yra atjungiamos“, ir informavo, kad organizuotas tų kultūros paveldo objektų, kuriems pastaraisiais metais buvo skirta daug lėšų, patikrinimas. Ji sakė kreipusis į kultūros ministrą su prašymu aptarti, kodėl įrengiamos signalizacijos vėliau neeksploatuojamos arba eksploatuojamos netinkamai.
Anot N. Puteikio, negerai, kad Priešgaisrinės apsaugos departamentas neteikia visuomenei informacijos.
„Mano duomenimis, bandoma išsukti nuo atsakomybės tuos asmenis, kurie turėjo padėti parašus po to, kai buvo išbandyta lemputė pas gaisrininkus. Parašai atsirado anksčiau, tų lempučių niekas netikrino“, – pareiškė ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje parlamentaras. Jis prognozavo, kad kaltų nebus rasta, o gaisro priežastis nebus nustatyta.
N.Puteikis taip pat teigė siūlantis sudaryti vyriausybinę komisija, kuri ištirtų ne tik Labanoro, Tytuvėnų, bet ir kitus didelius, daug vertybių sunaikinusius ir daug nuostolių atnešusius gaisrus.
Reikalavimai nepažeisti, bet apsauga galėjo būt patikimesnė
Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos poskyrio viršininkas Stasys Kvietkus portalui Balsas.lt patvirtino, kad Tytuvėnų ansamblyje priešgaisrinė apsauga buvo įrengta vietinė apsauga, bet jokie reikalavimai nepažeisti.
„Tokią signalizaciją, kokia buvo įrengta Tytuvėnų ansamblyje, tokiame objekte įrengti galima. Galima buvo įrengti vietinę signalizaciją, lauko sirenas, jokių taisyklių jie nepažeidė“.
Tačiau S. Kvietkus patvirtino, kad jeigu būtų pasirinkta kito tipo signalizacija, ir signalas būtų iš karto perduotas saugos firmai , pastato administratoriams, ar atsakingam asmeniui, gaisrininkai galėtų reaguoti greičiau.
„Tada reaguotume į operatyviai gautą informaciją, į signalą. Sistema reaguoja labai greitai, o dabar – kol liepsna nepasirodė, tol niekas nežinojo“.
S.Kvietkaus teigimu, kokią signalizaciją pasirinkti, sprendžia patys užsakovai.
„Normos nėra pažeistos, tokią signalizaciją leidžiama naudoti. Pultas, į kurį iš daviklių buvo siunčiama informacija, buvo įrengtas pačiame pastate. Bet niekas nedraudžia įsirengti patikimesnę signalizaciją. Techniškai įmanoma padaryti, kad signalą gautų saugos firma, su kuria galima pasirašyti sutartį, kad jie saugos objektą. Galima signalą nukreipti į atsakingo asmens telefoną. Pasirinkimas priklauso nuo pačių saugos sistemos užsakovų – kokio lygio apsaugos jie nori. O čia buvo pasirinkta vietinė “, – aiškino S. Kvietkus.
„ Yra įvairių variantų, ne tik vietinė sirena. O reglamentuojančiuose dokumentuose nėra nurodyta, į kokį konkretų pultą turėtų būti jungiamasi. Nurodyta, kad turi būti informavimas, tačiau toliau signalas tikrai nenukreipiamas į gaisrinės pultą, nes nėra pas mus tokio pulto. Yra tik apsaugos firmose ir į jų apsaugos pultus gali būti jungiamas ir gaisro signalas“, – portalui Balsas.lt sakė Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Kęstutis Glazauskas.
Anot jo, techninės galimybės įrengti specialius pultus gaisrinėse yra. Tačiau to nepakanka.
„Galimybė yra. Lėšų reikia tokiems pultams įrengti. Kitas dalykas – pagal mūsų norminius dokumentus turi būti įrengta signalizacija, bet informavimas gali būti tik vietinis: vidinė sirena ir lauko sirena“, – aiškino K. Glazauskas.
Jis patvirtino, kad apie gaisrą Tytuvėnų ansamblyje pranešė žmonės, nors esama duomenų, kad pultas, buvęs pastate (jie, pasak K. Glazausko įrengiami I aukšte prie išėjimo), gavo signalą apie gaisrą iš specialių daviklių.
„Pultas rodė, kad suveikė, bet laidai nudegę, todėl dabar reikia tirti, kuri zona buvo suveikusi“, – teigė jis.
