Pasaulio matematikos olimpiados aukso medalio laimėtojas kaunietis Kęstutis Česnavičius tolesnes studijas sieja su Vokietija. Užsienio universitetus mieliau renkasi ir kiti gabūs abiturientai, rašo „Kauno diena“.
Vakar pas prezidentą Valdą Adamkų viešėjęs pasaulio matematikos olimpiados Hanojuje nugalėtojas K. Česnavičius patikino toliau matematiką studijuosiąs Vokietijoje, Brėmeno universitete.
„Dalis olimpiadininkų, draugų įstojo į Vilniaus universitetą, dalis – Brėmene, dalis – kitur. Tie, kurie įstojo Brėmene, visi patenkinti. Universitetas ambicingas, pats studentas gali rinktis mokymosi krūvį“, -sakė vaikinas.
Tiesa, kur toliau sieks mokslo aukštumų, K. Česnavičius pasakyti negalėjo. Jo artimiausi uždaviniai – bakalauro studijos Brėmeno universitete, vėliau magistrantūra, galbūt daktaro laipsnis.
„Būtų labai smagu grįžti į Lietuvą, jeigu veiklos bus“, - prasitarė K. Česnavičius, bet patikino, kad į gimtą šalį sugrįš, jeigu čia bus sudarytos palankios galimybės dirbti jį dominančioje matematikos srityje.
Kartu su Kęstučiu Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją baigusių moksleivių dalis studijų taip pat nesieja su Lietuvos universitetais, rašo „Kauno diena“.
Pasak KTU gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio, apie 15 iš 70 Kęstučio bendramokslių įstojo į užsienio prestižinius universitetus.
„Pas mus lankėsi JAV ambasadorius. Auditorijoje sėdėjo apie 50 moksleivių. Ambasadorius paklausė, kas studijuos KTU. Tyla. Kas studijuos Lietuvoje? Pakilo kelios rankos. Kas studijuos užsienyje? Pakilo daug rankų“, - pasakojo B. Burgis.
Bemaž pusė Vilniaus Licėjaus abiturientų taip pat neketina studijuoti Lietuvoje. Išvykstančių iš Lietuvos moksleivių skaičius kasmet sparčiai didėja, teigia dienraštis.
Vilniaus universiteto prorektorius prof. Juozas Vaitkus įsitikinęs, kad Lietuvos universitetus į Vakarų aukštąsias mokyklas būsimieji studentai išmaino ne dėl studijų kokybės, o dėl jiems įpiršto įvaizdžio. Mat kaskart skelbiama, kad Vakaruose parengiami geresni specialistai. Prorektoriaus teigimu, Vilniaus universitete taip pat sudaromos sąlygos studijuoti, čia parengiami ne prastesni specialistai, nei kitose pasaulio aukštosiose mokyklose.
„Mūsų universiteto absolventus tiesiog graibsto Vakarų universitetai, kviečia studijuoti doktorantūrą. Tai reiškia, kad parengimo lygis pakankamai geras“, - sakė jis dienraščiui.
Prof. J. Vaitkaus nuomone, nėra blogai, kad jauni žmonės išvyksta studijuoti į užsienį ir taip praplečia savo akiratį. Didžiausia bėda – kad trumpam ketinę išvykti gabūs lietuviai vis rečiau grįžta į Lietuvą ir dirba jos labui.
„Žmonės gal ir norėtų grįžti dirbti į Lietuvą, bet mūsų šalis nenori, kad jie grįžtų. Jeigu jauno žmogaus pirmas atlyginimas prilygsta profesoriaus atlyginimui Lietuvoje, tai kokia prasmė siekti tapti profesoriumi kuriame nors Lietuvos universitete? Tai gali būti tik fanatikai“, - sakė VU prorektorius.
