juozas vaitkus

Apie didžiausius žmonijos ateityje laukiančius iššūkius prieš pasitinkant naujuosius metus kalbuosi su vienu žymiausių Lietuvos mokslininkų, habilituotu fizinių mokslų daktaru, Vilniaus universiteto grupių „CERN“ programų vadovu Juozu Vaitkumi. „Naujų medžiagų atsiradimas kelia rimtą grėsmę. Pavyzdžiui, nėra įvertinta kai kurių nano darinių rizika. Ypač tų, kurie gali patekti į žmogaus kūną per odą. Atliekami tyrimai pakitimų dar nerodo, bet nereiškia, kad vėliau tai nebus vėžio priežastis.

Lietuvis fizikas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvos plėtotojų Juozas Vidmantis Vaitkus jau ne pirmą dešimtmetį dirba paslaptingajame CERN (tai prancūziško pavadinimo Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire santrumpa, reiškianti Europos Branduolinių tyrimų tarybą). Ši organizacija garsėja bene ambicingiausiais užmojais pasaulyje, apie kuriuos dažnai pateikiama kontroversiška informacija ir radikalio...

Artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, svarbu pažvelgti į tas gyvenimo sferas, kurios garsina mūsų valstybę pasaulyje. Dažnai sakoma, kad tai kultūros ir sporto pasiekimai, tačiau išsivysčiusi, civilizuota yra tokia valstybė, kurioje rūpinamasi ir mokslo plėtra. Mokslininkų darbai ne tik stumia pažangą valstybėje, bet ir garsina jos vardą pasaulyje.

Europos branduolinių tyrimų centre CERN oficialiai atidarytas didysis hadronų kolaideris (LHC). Į jo inauguraciją buvo pakviesti ir Lietuvos atstovai, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip LŽ sakė CERN komandos narys, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius Juozas Vaitkus, iš pradžių diskutuota, ar nereikėtų iškilmingo renginio atidėti, kol atomų ir subatominių dalelių greitintuvas, kuriame dalelėms suteikiama milžiniška energija ir jos susmogiamos, vėl bus p...

CERN pradedamas projektas savo sudėtingumu prilygsta garsiajai „Apollo“ programai, o brangumu net pranoksta ją. Šveicarijoje netoli Ženevos įrengtame požeminiame 27 km ilgio žiedo pavidalo tunelyje rugsėjo dešimtąją paleidžiamas didysis hadronų kolaideris - atomų branduolių ir subatominių dalelių greitintuvas, kuriame dalelėms suteikiama milžiniška energija ir jos „kaktomuša“ susmogiamos.

Pasaulio matematikos olimpiados aukso medalio laimėtojas kaunietis Kęstutis Česnavičius tolesnes studijas sieja su Vokietija. Užsienio universitetus mieliau renkasi ir kiti gabūs abiturientai, rašo „Kauno diena“. Vakar pas prezidentą Valdą Adamkų viešėjęs pasaulio matematikos olimpiados Hanojuje nugalėtojas K. Česnavičius patikino toliau matematiką studijuosiąs Vokietijoje, Brėmeno universitete. „Dalis olimpiadininkų, draugų įstojo į Vilniaus universitetą, dalis – Brėmene, dalis – kitur.