Maždaug po 30 metų žmonės galės į kompiuterius sukelti savo sąmonę ir pasiekti skaitmeninį nemirtingumą, tvirtina futuristas, „Google“ inžinerijos direktorius Rėjus Kurcveilas (Ray Kurzweil). Jo teigimu, biologiniai kūno audiniai į mechaninius ar virtualius bus pakeisti ne vėliau kaip 2100-aisiais.
Šiuos savo pareiškimus R. Kurcveilas paskelbė praėjusį savaitgalį Niujorke vykusiame tarptautiniame kongrese „Global Futures 2045 International Congress“. Konferenciją organizavo multimilijonierius iš Rusijos Dmitrijus Ickovas, skaitmeninio nemirtingumo idėjas skelbiantis jau ne vienus metus.
„Remiantis konservatyviais vertinimais, kiek reikėtų kompiuterinių skaičiavimų, kad būtų imituota žmogaus galvos smegenų veikla, galima teigti, kad intelekto apimtis pajėgsime padidinti milijardus kartų“, – pareiškė R. Kurcveilas.
Futurologas ragina prisiminti Mūro dėsnį (angl. – Moore's Law): procesorių sparta padvigubėja kas 1,5 – 2 metus. Savo knygoje „Singuliarumas jau arti“ (The Singularity Is Near) singuliarumu jis vadina skaitmeninį nemirtingumą – smegenys ir asmens intelektas (psichika) skaitmeniniu būdu bus saugomos amžinai – net ir po fiziologinės mirties. Mokslininkas pridūrė, kad tai bus įmanoma dėl nervinės inžinerijos progreso.
Vienas iš jos pavyzdžių – ausies sraigės implantas. Jis ausies viduje prijungiamas prie sraigės nervo, kuris eina į smegenis. Implantas elektroniniu būdu stimuliuoja nervą ir atkuria neprigirdinčio ar visai apkurtusio žmogaus klausą.
Kitas pavyzdys – nervinės inžinerijos technologijos, gebančios atkurti judesių funkcijas, kai nervų sistema yra pažeista. Dar šiemet Kornelio universiteto mokslininkai trimačiu spausdintuvu iš kremzlinių ląstelių sukūrė protezinę ausį. Iš pradžių buvo atspausdinta plastikinė ausies forma, kurią tyrėjai užpildė tirštu kolageno geliu, o šį papildė kremzlinėmis ląstelėmis.
Kita skaitmeninio nemirtingumo idėjas puoselėjanti specialistė, biotechnologijų kompanijos „United Therapeutics" vadovė Martin Rotblat (Martine Rothblatt) pristatė proto klonų idėją. Proto klonai – skaitmeninės žmogaus versijos, kurios gyventų amžinai. Jos galėtų kurti „proto bylas" – tai yra savotiškos lentynos, kuriose laikomi asmenybės bruožai ir aspektai. Anot M. Roblat, proto klonų sąmonė funkcionuotų programinės įrangos principu.
„Kompanija, kuri pirmoji sukurs protinę įrangą (angl. – mindware), potencialiai pirmaus ir kitų kūno dalių keitimo nebiologinėmis kūno dalimis programoje“, – kalbėjo biotechnologė.
Panašią koncepciją savo knygoje „Fantastinė kelionė“ (Fantastic Voyage) gvildena ir R. Kurcveilas.
„Žmogus ateityje taps vis labiau nebiologine būtybe – nebiologinės kūno dalys dominuos prieš biologines, o šios taps nebesvarbios, - rašo R. Kurcveilas. – Jei atvirai, nebiologinė kūno dalis – mašiniškoji dalis – bus tokia galinga, kad galės visiškai suprasti ir modeliuoti biologinę dalį. Tad net jei ir biologinis organas sunyks, nebus jokio nuostolio ir skirtumo.“
"Mes galėsime turėti ir visiškai nebiologinius kūnus – galime kurti kūnus nanotechnologijomis, galime kurti virtualius kūnus ir virtualią tikrovę, kuri bus tokia tikroviška, kokia yra realybė, – tęsia R. Kurcveilas. – Virtualūs kūnai bus tokie detalūs ir tikroviški, kokie yra ir biologiniai kūnai. O kūno mums reikės – mūsų intelektas orientuotas į kūną. Tačiau tai nereiškia, kad kūnas būtinai turi būti trapus, pažeidžiamas, trumpaamžis ir biologinis – toks, kuris yra visokiausių „gedimų" poligonas.“
„Man regis, kūnus ateityje galėsime rinktis. Neabejoju, kad virtualioje realybėje nuolatos keisime savo pirminį kūną. Kitokį kūną galime turėti jau ir šiandien (pvz., „Second Life“). Tiek, kad kol kas tas kūnas – tik vaizdas ekrane. Tyrimai byloja, kad žmonės pradeda subjektyviai tapatintis su savo virtualiais įsikūnijimais (avatarais). Tačiau ateityje tokie įsikūnijimai nebebus dvimačiai paveikslėliai projektoriaus ekrane. Įsikūnijimą jusi kaip savo tikrą kūną.“
„Savo kūnus galėsime keisti, modifikuoti labai greitai – kaip ir mus supsiančią virtualią aplinką. Radikaliai prailginus gyvenimo trukmę, aplinka gali nusibosti, o tai paskatins ieškoti naujų idėjų. Manau, radikalų gyvenimo trukmės pailgėjimą lydės ir radikali gyvenimo ekspansija. Tai reiškia, kad galėsime atradinėti ir tyrinėti milijonus virtualių aplinkų – taip plėsis ir pažintinės, intelektinės galimybės, kurios pranoks dabartinių smegenų ribas. Dabar mūsų asmenybę formuoja apie 300 mln. biologinių struktūrų, susietų į vieną didžiulę neurologinę psichikos hierarchiją. Bet ateityje mūsų psichinį „aš“ galės sudaryti nebe 300 mln. o 300 mlrd. ar 300 trln. struktūrų. Paskutinį kartą mūsų galvos smegenys „paaugo“ tada, kai susiformavo kaktinė smegenų žievės dalis. Nuo tada kuriame kalbas, meną, mokslą. Pamėginkite įsivaizduoti, kokios naujos perspektyvos atsivers, kai žengsime toliau už kaktinės smegenų žievės skilties.“
