„Kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo geriau ir greičiau rusai mokosi“, – teigė atsargos Australijos generolas majoras Mickas Ryanas.
Leidinys pažymi, kad toks mokymosi procesas gali būti net svarbesnis už bet kurį atskirą droną. Jis rodo, kaip viena didžiausių pasaulio kariuomenių prisitaiko prie mūšio lauko, kuriame vis didesnį vaidmenį atlieka nebrangūs bepiločiai orlaiviai.
Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo 2024 m. rugpjūtį įkurtas Rusijos pažangiųjų bepiločių technologijų centras „Rubikon“.
Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Robas Lee ir buvęs Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų karininkas Dmytro Putiata rašė, kad „Rubikon“ buvo sukurtas siekiant paspartinti inovacijų diegimą visose Rusijos ginkluotųjų pajėgų grandyse.
Jų teigimu, „Rubikon“ daugiausia dėmesio skiria Ukrainos dronų įgulų, elektroninės kovos sistemų ir logistikos maršrutų, esančių 10–40 kilometrų nuo fronto linijos, naikinimui, o ne tiesioginiam puolamųjų operacijų rėmimui.
Kaip pabrėžia „Forbes“, pirmą kartą toks veikimo modelis buvo plačiai pritaikytas Rusijos operacijos metu susigrąžinant Kursko srities kontrolę, o vėliau išplėstas į rytų Ukrainą.
2025 m. pabaigoje centras taip pat aktyviai naudojo vidutinio nuotolio smogiamuosius dronus, prijungtus prie „Starlink“ tinklo, leidusio operatoriams smogti gerokai giliau Ukrainos užnugaryje, kol vasarį prieiga prie šio tinklo buvo užblokuota.
R. Lee teigė, kad „Rubikon“ ir naujai suformuota 50-oji bepiločių sistemų brigada padeda efektyviau kovoti su Ukrainos dronų atakomis.
Organizacijos „Defense Tech for Ukraine“ vadovas Jonathanas Lippertas pareiškė, jog pastaraisiais mėnesiais maždaug pusė „Rubikon“ perimtų Ukrainos vidutinio nuotolio smogiamųjų bepiločių buvo „Hornet“ sistemos.
Tuo metu Ukrainos 413-ojo bepiločių sistemų pulko „RAID“ karys Dmytro Zluktenka sakė, kad „Rubikon“ modelis pasirodė veiksmingesnis nei tradicinė Rusijos kariuomenės struktūra. Jo manymu, tokie veikimo metodai ilgainiui bus pritaikyti visose Rusijos ginkluotosiose pajėgose.
92-osios brigados vadas Anatolijus Tkačenka teigė, kad sustiprėjęs Rusijos bepiločių aktyvumas smarkiai apsunkino logistiką fronte.
„Kai dronų veikimo zona siekia 20 kilometrų, organizuoti logistiką tampa praktiškai neįmanoma. Pėstininkai pėsčiomis nueina 30 kilometrų, o minosvaidžių įgulos ir dronų operatoriai – nuo 10 iki 15 kilometrų“, – sakė jis.
A. Tkačenka pridūrė, kad jo dalinys kol kas nesusidūrė su autonominiais dronais „Molnija“, o tai rodo, kad tokios technologijos Rusijos kariuomenėje dar nėra vienodai paskirstytos visame fronte.
„Forbes“ daro išvadą, kad Ukrainos pergalė dronų kare gali priklausyti nuo to, kuri pusė greičiau pavers mūšio lauke gimstančias inovacijas ilgalaikiu instituciniu pranašumu, kol karo pobūdis dar kartą nepasikeitė.
Rusija ruošiasi dar labiau plėsti fronto liniją
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusija ruošiasi dar labiau plėsti fronto liniją. Pasak jo, Ukrainos kariuomenė šiuo metu pranoksta priešininką karių parengimo lygiu, tačiau Rusija tai mėgina kompensuoti skaitine persvara.
„Tačiau priešas bando tai kompensuoti kiekybiniu pranašumu ir planuoja ilginti fronto liniją, kuri jau viršija 1 250 kilometrų“, – pabrėžė O. Syrskis.
Tuo metu Ukrainos pietinių gynybos pajėgų atstovas spaudai, pulkininkas Vladyslavas Vološynas, paaiškino, kodėl pastaruoju metu išaugo grėsmė Zaporižiai.
„Grėsmė Zaporižiai padidėjo todėl, kad priešas didina savo smogiamųjų priemonių veikimo nuotolį. Tai ypač pasakytina apie FPV dronus ir šviesolaidžiu valdomus dronus, kurie dabar gali skristi 30 kilometrų ir dar toliau. Tam naudojamos įvairios sistemos ir skirtingi FPV dronų pristatymo būdai“, – teigė pulkininkas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
