Kuriant filmus nutinka daug įdomių dalykų: aktoriai gali pasenti keliomis dešimtimis metų, naktis virsti diena, o dėl kelių sekundžių vaizdo, kurį režisierius matė sapne, įmanoma nukeliauti ir į pasaulio kraštą. Dėl rugsėjo 23 dieną į ilgai lauktą premjerą sukviesiančio istorinio veiksmo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“, dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuva buvo nukelta praeitin, Šalčininkų muzikos mokyklos aktų salėje įsikūrė garsaus Carinės Rusijos veikėjo Michailo Muravjovo rezidencija, miškuose šalia Vilniaus per vieną dieną išdygo kapinių kryžiai, o Rumšiškėse kelis mėnesius nešienauta žolė.
Filmo dailininkai dirbo kaip kriminalistai
Už filmavimo vietas kuriant legendinio Svieto lygintojo istoriją buvo atsakinga Prancūzijoje mokslus baigusi ir su daugeliu mūsų šalyje kurtų Holivudinių juostų dirbusi dailininkė Jurgita Gerdvilaitė. Būtent jai teko sudėtinga užduotis rasti plastikiniais langais neįstiklintą dvarą be konkrečiam metui nebūdingų kaminų bei elektros stulpų, salę, kurią greitai galima būtų paversti Rusija kvepiančiu didiko darbo kambariu ar vietą, kurioje būtų galima pastatyti butaforines kapines.
“Tai nėra lengva, tačiau labai įdomu. Jautėmės kaip turistai, keliaujantys po šalį ir ieškantys tam tikrų perliukų. Kiekvienas filmas tampa tam tikru iššūkiu, nes, perskaičius scenarijų, prieš pradedant dirbti, tenka daug sužinoti apie konkretų laikmetį. Ne tik kokia architektūra vyravo, bet ir drabužiai, daiktai. O po to jau dirbi kaip kriminalistas: internete, per pažįstamus, ieškai reikalingo rekvizito, tinkamų vietų", - istorinio nuotykių filmo kūrimo subtilybes pasakojo su didele dailininkų komanda dirbusi J. Gerdvilaitė.
Vienam kadrui – pusdienis
Viena iš įdomiausių filmavimo lokacijų buvo, kaip daugelis galvoja, visiems iš visų pusių pažįstamas bei užsienio kino kūrėjų išfilmuotas Rumšiškių etnologinis kaimelis.
“Svarbu turėti viziją ir fantazijos, tada galima net ir matytose vietose rasti neįprastų rakursų. Trukdė tik tai, kad tai yra turistinė vieta, o nušienautos pievos neprimena mūsų kuriamos senovės. Todėl teko susitarti, kad tam tikrose teritorijose specialiai mums paliktų pievas nenušienautas. Rumšiškėse nufilmavome ir patį pirmąjį filmo kadrą. Dėl jo teko su specialiai pagamintu kranu įlįsti pro pusės metro langą. Pasiruošimas vienam kadrui truko pusdienį, tačiau tikrai vertėjo dėl jo pasistengti„, - sakė “Tadas Blinda. Pradžia“ režisierius Donatas Ulvydas.
Kitas nemažai galvos skausmo kūrėjams sukėlęs iššūkis buvo šiuolaikinėje Lietuvoje įkurti senovinį Sankt Peterburgą su M. Muravjovo rezidencija. Tuomet visą mūsų šalį atmintinai žinanti J. Gerdvilaitė pasiūlė Šalčininkų muzikos mokyklos aktų salę. Ten buvo atvežti antikvariniai baldai, užuolaidos, net pakeistos visos durų rankenos. Iš pradžių buvo šiokių tokių problemų su leidimais, tačiau miestelio seniūnas, vos išgirdęs Tado Blindos vardą ir kūrėjų ketinimus, nesunkiai sutiko svečius įsileisti.
Kur rasti senovinį dvarą be plastikinių langų?
„Apkeliavome visus mūsų šalies dvarus, tačiau Renavas laimėjo be konkurencijos. Jis nerenovuotas, neturi plastikinių langų, viduje – gražiai atsilupinėję sienų dažai, aplinka ideali filmavimams, muziejuje dirba nuostabūs žmonės, kurie ne tik kad mums leido dirbti, bet dar ir visaip padėjo. Išnaudojome ir kitus statinius, pavyzdžiui, greta stovinčias arklides“, - prisimena dailininkė J. Gerdvilaitė.
Miškuose liko paminklas
Komandai teko gerokai pavargti ir ieškant gražaus ąžuolo. Ten turėjo būti filmuojama scena lyjant lietui, todėl iš anksto buvo pasirūpinta gaisrinėmis mašinomis, turėjusiomis tą lietų sukurti. Tačiau jų neprireikė, nes tą dieną iš tiesų lijo. Filme to ąžuolo kadras matysis tik kelias sekundes, bet jo ieškoti, pasak filmo autorių, vertėjo, nes ten buvo nufilmuotas rimčiausias dviejų herojų pokalbis. „Reikėjo stiprios vietos stipriam dialogui. Tai suveikė“, - džiaugėsi filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ režisierius.
Tado stovyklai idealią vietą pavyko rasti visai šalia Vilniaus, Nemenčinės plente: ten gražu, netoli, tylu, buvo ir upelis, ir tvenkinys, galima rasti tiek tankų mišką, tiek retą. Toje vietoje specialiai filmavimams filmo kūrėjai įkūrė kapines. Kasė duobes, pastatė senus kryžius. „Žinau, kad net ir po filmavimų kaip kas čia atvažiuodavo tiesiog pabūti gamtoje bei pasidžiaugti prisiminimais. Įdomu buvo rasti dar paliktas laužavietes, palapines iš eglių šakų. Nemanome, kad visa tai palikome kaip šiukšles, manau tiesiog taip sukūrėme kaip tam tikrą paminklą, puikiai derantį prie aplinkos“, - sakė D. Ulvydas.
Juostoje žiūrovai taip pat išvys Nemenčinės pelkes, Aukštadvario, Lentvario ir Dubingių apylinkes, Stirnius.
