Lietuvos kinas pastaraisiais metais garsėja dokumentika, originaliais animaciniais filmais ir aštriais konfliktais tarp kino prodiuserių ir režisierių, apie tai rašo dienraštis „Kauno diena“.
Prasidėjo iečių laužymas
Lietuvos kino studija užsienio autoriams siūlo puikias dekoracijas, pas mus nufilmuota ne viena pasaulyje garsi kino juosta. Turime ir gerų režisierių, ir operatorių. Tačiau Lietuvos kūrėjams iki šiol nepavyksta susukti vaidybinio filmo, kuris užkariautų ne tik mūsų šalies, bet ir viso pasaulio ekranus, teigia „Kauno diena“.
Pretenzijų į pasaulinės reikšmės juostą turėjo didžiausias kino prodiuserio Roberto Urbono projektas – Algimanto Puipos režisuotas filmas „Dievų miškas“.
Balio Sruogos romano ekranizacija tapo pelningiausiu Nepriklausomybės laikų lietuvišku filmu: kino teatruose jis surinko 640 tūkst. litų.
Nepaisant sėkmės tėvynėje, „Dievų miško“ nepavyko parduoti nė vienam užsienio platintojui. Be to, po filmo premjeros prasidėjo iečių laužymas tarp A.Puipos ir R.Urbono, kuris kino metrui dar ir šiandien skolingas apie 28 tūkst. litų.
Aistros dėl neišmokėtų pinigų kurį laiką buvo nurimusios, tačiau žibalo į prigesusią ugnį įpylė „Skolų išieškojimo biuro“ direktorius Almantas Čelkonas. Po jo viešai išplatinto pareiškimo į teismą ketina kreiptis ne tik skolos nuo 2005 m. neatgaunantis A.Puipa, bet ir pareiškimo retorikos įžeistas R.Urbonas.
Menininkai – prodiuserio įkaitai
„Didysis kombinatorius Ostapas Benderis turi konkurentą Lietuvoje, ne mažiau kongenialų ir nuolat lošiantį va bank. Tai – R.Urbonas. Prodiusuodamas kino produkciją, jis nutarė nepaisyti tokios „smulkmenos“ kaip finansinės ribos: pinigų visada išleisdavo daugiau nei turėjo ar galėjo surinkti. Iš viso R.Urbonas liko skolingas keliasdešimt jo projektuose dalyvavusių menininkų ir dešimtims Lietuvos bei užsienio įmonių“, – rašoma „Skolų išieškojimo biuro“ pranešime.
Menininkų, kurie pagalbos kreipėsi į skolų išieškotojus, pavardžių biuro vadovas A.Čelkonas dienraščiui neatskleidė. To esą neleidžia konfidencialumo principas. Tačiau jis tikino, kad žmonių, kuriuos klampina R.Urbono negrąžintos skolos, yra daugybė.
„Liūdniausia, kad prodiuseris iš to daro verslą: dirbkite, jei norite atgauti bent 20–30 proc. skolos, jei ne – negausite nieko. Šių žmonių interesų negina jokia organizacija, todėl jie vėl tampa nepagrįstai rizikuojančio prodiuserio įkaitais. Juk menininkai negali skųstis Darbo inspekcijai, nes jie dirba pagal autorines sutartis“, – aiškino A.Čelkonas.
Už riziką tenka mokėti
Išgirdęs A.Čelkono jam mestus kaltinimus R.Urbonas pratrūko. Jis neatmeta galimybės įsiplieskusį konfliktą spręsti teisme.
„Aš niekur nedeklaravau, kad neturiu skolų. Turiu jų pakankamai. Tačiau būdamas skolingas dar nesi nusikaltėlis. Tokie A.Čelkono pareiškimai kenkia mano įvaizdžiui. Gyvename teisinėje valstybėje, bet skolų išieškotojų darbo metodai, nepabijosiu to žodžio, prilygsta banditų reketininkų darbeliams“, – lygino R.Urbonas.
Milijono litų skola – tokią kainą R.Urbonui tenka sumokėti už riziką. Paėmęs tokio dydžio paskolą iš banko „Dievų miškui“ kurti prodiuseris tikėjosi ją grąžinti gavęs Vyriausybės paramą. Tačiau valstybė filmui milijono taip ir neskyrė.
„Vyriausybė lėšų nedavė, todėl turėsiu tuos pinigus uždirbti. Milijonas litų tokiai įmonei kaip mano „Baltijos filmų grupė“ yra labai didelė suma. Nėra taip, kad vargšas A.Puipa skursta ir ubagauja, o R.Urbonas neatiduoda jam pinigų. Tai absurdas. Aš gi A.Puipai 100 tūkst. litų iš savo kišenės atidaviau. Tai pasakykite, kas yra nedorėlis? Kartais tiesiog nenoriu sakyti tos šlykščios tiesos, tačiau gerbiamas kino metras vienu metu sėdėjo ant dviejų kėdžių. Pinigai, kuriuos turėjo gauti „Dievų miškas“, atiteko kitam jo filmui „Nuodėmės užkalbėjimas“. Pasakykite, jei jaučiasi toks teisus, kodėl A.Puipa dėl skolos nesikreipė į teismą“, – piktinosi R.Urbonas.
A.Puipos kantrybė trūko
Režisierius A.Puipa pripažįsta: jei R.Urbonas, ėmęsis prodiusuoti „Dievų mišką“, viską būtų daręs teisingai ir laiku, kitas populiarus jo filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“ kino salių nebūtų pasiekęs, rašo „Kauno diena“. „Jis pavėlavo pateikti projektą. Tai vienintelis atvejis Lietuvos kino istorijoje, kai prodiuseris, turėdamas populiariausią pagal reitingus projektą, nesugebėjo pasiimti pinigų“, – dėstė A.Puipa. Nusivylęs bendradarbiavimu su R.Urbonu kuriant „Dievų mišką“, A.Puipa su kitu prodiuseriu pradėjo filmo „Nuodėmės užkalbėjimas“ projektą, kuriam valstybė skyrė pinigų.
Anuomet Kultūros ministerijos patarėjai aiškino, kad „Dievų miškas“ paramos nesulaukė dėl to, kad Kino tarybai paraiška dėl filmo finansavimo buvo pateikta pavėluotai.
„Manau, R.Urbonas man nesumokėjo iš keršto, kad dirbau su kitu prodiuseriu. O į teismą dėl skolos nesikreipiau tik dėl to, R.Urbonas visą laiką manęs maldavo neįtraukti trečiųjų asmenų. Esą tai jo garbės skola. Tai aš ir laukiau to garbingo žmogaus skolos. Jo pareiškimas, kad nesikreipiau į teismą yra paskutinis lašas – dabar jau tikrai kalbėsiu su advokatais“, – sakė režisierius.
Vagystė – dar viena afera?
Šios savaitės pradžioje R.Urboną ištiko nauji nemalonumai – pranešta, kad vagys apvogė jo kino gamybos kompaniją „Baltijos filmų grupė“. Iš jos patalpų Vilniuje pavogta 10 kompiuterių, 10 monitorių, 3 fotoaparatai, 2 DVD grotuvai, 25 mobiliojo ryšio telefonai, buhalterijos dokumentai ir įvairūs kiti daiktai. Pasak policijos, kompanija patyrė 35,5 tūkst. litų materialinę žalą. Į patalpas V.Grybo gatvėje vagys įsibrovė išardę dalį stogo.
„Tas apvogimas tiesiog anekdotiškas. Jei būčiau komisaras, labai greitai rasčiau tai, kas pavogta“, – ironizavo A.Puipa. Šį įvykį jis vadina dar viena afera. „Žinoma, taigi metų pabaiga, reikia su žmonėmis atsiskaityti“, – įtarimais dalijosi A.Puipa.
A.Čelkonas irgi darė panašią prielaidą. „Mūsų praktikoje pasitaiko tokių dalykų. Tai viešųjų ryšių akcija pėdoms užmėtyti. Dabar jis negalės atsiskaityti su darbuotojais. Tokia šio žmogaus prigimtis: siekdamas išvengti atsakomybės, jis kaltina kitus ir įsijaučia į aukos vaidmenį. Nors jo įvaizdžio dalis tebėra prabangus automobilis, asmeninis vairuotojas, vienetiniai drabužiai, ir visa tai – aišku, skolon“, – kalbėjo „Skolų išieškojimo biuro“ direktorius.
R.Urbonas atrėmė visus įtarimus, o priekaištus vadino nepagrįstais. „Koks prabangus automobilis? Turiu „Roverį“, o ne BMW ar „Mersedesą“, todėl jokios prabangos čia nematau. O kad mane vežioja vairuotojas – atsiprašau, aš dirbu po 14–16 valandų. Kartais dar noriu ir gyventi, mane turi vežioti, negaliu kitaip dirbti“, – aiškino kino prodiuseris.
Jis sakė apgailestaująs, kad dėl vagystės įmonės darbuotojai gali patirti nepatogumų. „Tačiau buhalteriniai duomenys niekur nedingo. Skaudu, kad kol jie bus atstatyti, keletą mėnesių gaišinsis žmonės“, – apgailestavo R.Urbonas.
Dovilė Jablonskaitė
