Nors šiuo metu pasaulyje dominuoja klubinis futbolas, artėjantis 2012 metų Europos futbolo čempionatas aistruolių širdis verčia plakti vis stipriau.
Tikriausiai daugeliui iš Jūsų dar neteko detaliau išgirsti to, kas įvyko praeityje, nes mūsų tėvų ir senelių laikais futbolo kovos buvo ne ką mažiau atkaklesnės. Norėdami Jūms visą tai priminti, HalfTime kolektyvas pradeda rubriką – „Europos čempionato herojai“.
Kiekvieną pirmadienį Jums, mieli lankytojai, bus primintas šio čempionato atsiradimas, pirmieji čempionai, pirmosios ašaros bei begalės kitų pačių įdomiausių dalykų. Pateiksime tai, ko buvo tikėtasi ir tai, kas tapo didžiausiais netikėtumais.
Kadangi artėjantis Europos čempionatas bus jau keturioliktas, su Jumis, lankytojai, praleisime būtent keturiolika pirmadienio vakarų.
Europos čempionato atsiradimas: 1958-1960 m.
Jei ne antrasis Pasaulinis karas, Europa veikiausiai būtų kur kas anksčiau surengusi Senojo žemyno pirmenybės. Nuo 1934 metų Pasaulio čempionatus užvaldė europiečiai, tačiau Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris sujaukė planus ir nuo 1939 iki 1945 metų visas pasaulis buvo priverstas kęsti smurtą.
Karui pasibaigus, futbolas atgijo. Jau 1950 metais buvo surengtas ketvirtas pasaulio futbolo čempionatas. Tuomet apie save priminė Pietų Amerikos rinktinės – Brazilija bei Urugvajus, tačiau vos po ketverių metų pasaulio futbolą dar kartą užvaldė Europa.
1954 metais pirmenybės vykusios Šveicarijoje triumfą atnešė Vakarų Vokietijai. Sidabras atiteko Vengrijai, tuo tarpu bronza – Austrijai. Dukart pasaulio čempionais tapę urugvajiečiai tąkart liko be apdovanojimų.
Po šitokio puikaus Europos komandų pasirodymo, Senojo žemyno vadovams neliko nieko kito, kaip tik sukurti savąją federaciją ir kas ketverius metus rengti atskirą čempionatą. 1958 metais į Europos duris pasibeldė atrankinės kovos.
Preliminarusis etapas: 1958 m. balandžio 5-10d.
Kadangi norą dalyvauti debiutinėse Europos pirmenybėse pareiškė 17 valstybių, teko traukti burtus. Jie nulėmė, jog dėl patekimo į pirmąjį Europos čempionato atrankos etapą ginklus surems Airijos bei tuometinės Čekoslovakijos rinktinės.
Namų rungtynes airiai laimėjo gana solidžiu rezultatu 2-0, tačiau Vidurio Europos valstybė atsakomajame mače įmušė net 4 įvarčius ir bendru rezultatu 4-2 išsikovojo kelialapį į pagrindines atrankos kovas.
Airija (2 – 0) 2 – 4 (0 – 4) Čekoslovakija
Aštuntfinalis: 1958 m. rugsėjo 28d. – 1959m. spalio 25d.
Dėl patekimo į pagrindinį Europos čempionato etapą liko kovoti 16 valstybių: Tarybų Sąjunga, Vengrija, Prancūzija, Graikija, Rumunija, Turkija, Norvegija, Austrija, Jugoslavija, Bulgarija, Rytų Vokietija, Portugalija, Lenkija, Ispanija, Danija bei paskutinį kelialapį į aštuntfinalį išsikovojusi Čekoslovakijos rinktinė.
Rezultatai:
Tarybų Sąjunga (3 – 1) 4 - 1 (1 – 0) Vengrija
Prancūzija (7 – 1) 8 – 2 (1 – 1) Graikija
Rumunija (3 – 0 ) 3 – 2 (0 – 2) Turkija
Norvegija (0 – 1) 2 – 6 (2 – 5) Austrija
Jugoslavija (2 – 0) 3 – 1 (1 – 1) Bulgarija
Rytų Vokietija (0 – 2) 2 – 5 (2 – 3) Portugalija
Lenkija (2 – 4) 2 – 7 (0 – 3) Ispanija
Danija (2 – 2) 3 – 7 (1 – 5) Čekoslovakija
Šiame čempionate ypač nukentėjo Vokietija, kadangi ji buvo padalinta į dvi dalis – Rytus ir Vakarus. Rytinė dalis nebuvo tokia pajėgi, todėl jai teko pasitraukti iš kovų dar aštuntfinalyje, apmaudžiai nusileidus Portugalijos futbolininkams.
Ketvirtfinalis 1959 m. gruodžio 13d. – 1960 m. gegužės 29d.
Dėl patekimo į keturių komandų turnyrą Prancūzijoje liko kovoti vos 8 valstybės: Tarybų Sąjunga, Prancūzija, Rumunija, Austrija, Jugoslavija, Portugalija, Ispanija bei Čekoslovakija.
Rezultatai:
Prancūzija (5 – 2) 9 – 4 (4 – 2) Austrija
Portugalija (2 – 1) 3 – 6 (1 – 5) Jugoslavija
Rumunija (0 – 2) 0 – 5 (0 – 3) Čekoslovakija
Ispanija – Tarybų Sąjunga *
Šiame etape labiausiai pasisekė Tarybų Sąjungai. Pašliję diplomatiniai santykiai ir ryšių nepalaikymas su šia šalimi privertė ispanus atsisakyti vizito į dabartinę Rusijos valstybę. Dėl šios priežasties, Tarybų Sąjunga tapo pirmąja komanda, patekusia į pirmąjį Europos čempionato pagrindinį etapą.
Prie legendinio vartininko Levo Jašino vedamos Tarybų Sąjungos rinktinės taip pat prisijungė turnyro šeimininkė Prancūzija, net tris atrankos etapus įveikusi Čekoslovakija bei Jugoslavijos futbolininkai.
Finalinis turnyras: 1960 m. liepos 6-10d.
Burtai nulėmė, jog pusfinalyje susitiko iki tol puikią formą demonstravusios Čekoslovakija bei Tarybų Sąjungos rinktinės. Antroje poroje susitiko Prancūzija ir Jugoslavija.
Pusfinalių rezultatai:
Prancūzija 4 – 5 Jugoslavija
11' [0 – 1] Milan Galič
12' [1 – 1] Jean Vincent
43' [2 – 1] Francois Heutte
53' [3 – 1] Maryan Wisnieski
55' [3 – 2] Ante Žanetič
62' [4 – 2] Francois Heutte
75' [4 – 3] Tomislav Knez
78' [4 – 4] Dražan Jerkovič
79' [4 – 5] Dražan Jerkovič
Čekoslovakija 0 – 3 Tarybų Sąjunga
34' [0 – 1] Valentin Ivanov
56' [0 – 2] Valentin Ivanov
66' [0 – 3] Viktor Ponedelnik
Pusfinalyje apmaudžiai sėkmė nusisuko nuo prancūzų. Vieni turnyro favoritų laikyti Prancūzijos rinktinės futbolininkai atsipalaidavę antrame kėlinyje buvo skaudžiai nubausti, kuomet per keturias minutes į savus vartus praleido net tris įvarčius. Tuomet Jugoslavijos didvyriu tapo Dražanas Jerkovičius.
Tuo tarpu antroje pusfinalio poroje nepramušamas buvo Tarybų Sąjungos vartų sargas Levas Jašinas. Puikus vartininko žaidimas čekoslovakams nepaliko net menkiausios galimybės įmušti įvartį, todėl puikiai pasidarbavę jo komandos puolėjai leido Tarybų Sąjungai pasiekti išsvajotąjį finalą.
Finalas
Tarybų Sąjunga 1 – 1 Jugoslavija (po pratęsimo 2 – 1)
43' [0 – 1] Milan Galič
49' [1 – 1] Slava Metreveli
113' [2 – 1] Viktor Ponedelnik
Tarybų Sąjunga - Jugoslavija
Kaip ir buvo tikėtasi, pirmasis Europos čempionato finalas sulaukė intriguojančios kovos. Galingoji raudonoji kariauna nepasidavė balkanams ir po pratęsimo sugebėjo laimėti rezultatu 2-1. Tuomet tai buvo pirmas ir paskutinis šios šalies iškovotas titulas. Iki šių dienų tai vienintėlis Rusijos nacionalinės ekipos iškovotas trofėjus.
Rezultatyviausiais pirmo Europos čempionato žaidėjais buvo išrinkti Valentinas Ivanovas (Tarybų Sąjunga), Viktoras Ponedelnikas (Tarybų Sąjunga), Milanas Galičius (Jugoslavija), Dražanas Jerkovičius (Jugoslavija) ir Francoisas Heutte'as, visi pelnę po du įvarčius.
Geriausiu turnyro vartininku pripažintas konkurentų neturėjęs Levas Jašinas:
Trumpa Euro 1960 apžvalga:
