Naujienų portalui tv3.lt E. Vitulskienė pasakojo, kad keliauti į kalnus ją įkvėpė draugė. Pasak moters, tokią išvyką turėjusi bičiulė pasidalijo kelionės įspūdžiais, o tai itin sudomino ir pačią Eriką.
„Man pasakojo, kokie gražūs kalnuose vaizdai, kiek daug įspūdžių suteikia tokios kelionės. Mane tai užkabino, visko išsiklausinėjau, o galiausiai pradėjau galvoti, kad reikia ir man kažką panašaus sugalvoti. Bet mano draugų rate nėra daug žmonių, kurie ryžtingai sutiktų leistis į kalnus. Visgi viena draugė per gimtadienį prasitarė, kad su savo bičiule vyks į tokio pobūdžio kelionę, tad pasiteiravau, ar jos nenorėtų pasiimti manęs kartu“, – prisiminimais dalijosi ji.
Erika atskleidė, kad apie savo planus užsiminusi vyrui Merūnui Vitulskiui, entuziastingo palaikymo nesulaukė. Anot pašnekovės, sutuoktinis priminė jai posakį, jog į kalnus reikia keliauti su artimais žmonėmis, kuriais besąlygiškai pasitikėtum. „Aš nusijuokiau ir pagalvojau: na, tikėkimės, nepaliks manęs kalnuose negyvos. Taigi, taip ir iškeliavau“, – su šypsena pridūrė E. Vitulskienė.
Tiesa, dar prieš išvyką moteris įspėjo kelionės partneres, jog visos jų numatytos trasos įveikti nemėgins, juk Erikai tai – pirmas kartas kalnuose.
„Buvau nepasiruošusi, nesitreniravusi, neatlikusi namų darbų. Man tai – nauja patirtis, tad nežinojau, kas manęs laukia. Be to, aš nesu gamtos žmogus, man tai gana svetima, tad neslėpsiu, turėjau vidinių baimių. Taigi, pradėjome žygiuoti, susidūriau su labai įdomiais potyriais, nuostabia gamta. Buvo visko – lipome, slydome, didžiąją dalį kelio ėjome nuokalne. Kiek vėliau nuo draugių atsiskyriau, jos žygiavo toliau, o aš ėjau atgal. Teko ir pasiklysti, tačiau viską pavyko įveikti“, – kalbėjo E. Vitulskienė.
Moters teigimu, iš viso žygyje į kalnus jai pavyko įveikti 11 kilometrų. Nauja patirtis Erikai suteikė motyvacijos pagalvoti apie ilgesnes tokio pobūdžio išvykas.
„Drąsiai leisčiausi į tokią kelionę dar kartą. Yra keli žmonių būreliai, kurie vis keliauja, tad galvoju, jog reikia mėginti pasiruošti, pasidaryti namų darbus ir kitą kartą pasirinkti didesnį atstumą. Svarbu, kad tik mane kažkas vežtųsi“, – juokėsi moteris.
Anot pašnekovės, Zakopanė ir joje esantys Tatrų kalnai – beprotiško grožio, o jų didybė tarsi suteikia žmogui jėgos ir stiprybės. Tiesa, E. Vitulskienė užsiminė, kad čia gyvenantys vietiniai jai paliko ne patį maloniausią įspūdį.
„Aš nemoku lenkų kalbos, todėl įdėmiai jų klausiausi, mėginau suprasti. Tačiau mane šiek tiek šokiravo tai, kad šnekėdami jie tarsi rėkia, labai garsiai kalba. Galbūt mes patys esame atpratę nuo to šaukimo, tad pasijaučiau lyg mažas, aprėktas vaikas. O kai nemoki kalbos, tai ir nesupranti, ar jie pikti, ar tokia kalbėjimo maniera jiems įprasta“, – pripažino Erika.
E. Vitulskienė atskleidė, jog sugrįžusi iš kalnų dabar svajoja apie merginų kelionę šiltoje vietoje, su kokteiliais rankose: „Vis pagalvoju apie Kiprą. Kartą teko čia sudalyvauti sporto stovykloje, labai patiko šalies gamta, nedidelis turistų skaičius. Galbūt reikės sugrįžti.“
Merūnui juk gyvenimas - jau sutvarkei, - jo operos solisto karjera - galutinai palaidota, dabar jau gali - ir po pasaulį pakeliauti...
