Pernai priėmus pilietinio pasipriešinimo strategiją, per metus valdžia nesugebėjo net parengti jos įgyvendinimo plano, o paskaitas apie tai, kaip reikėtų priešintis okupantui, išklausė vos 3 tūkstančiai gyventojų. Tokiais tempai Lietuva karui pasiruoštų per 900 metų.
Besiplečiančios žuvusiųjų kapinės, tūkstančiais iš Ukrainos grįžtantys karstai ir suluošinti Kremliaus kariai, eilinių rusų, atrodo, nei gąsdina, nei keičia jų mąstymą.
Kyjive įsikūrusi IKAR bendrovė atliko Rusijos gyventojų reprezentatyvią apklausą ir paaiškėjo, kad net trečdalis rusų galvoja, jog jau dabar yra susiklosčiusios sąlygos Rusijai pradėti specialiąją karinę operaciją prieš Baltijos šalis. Taip Rusijoje propogandistai vadina karą.
12 procentų apklausų rusų mano, kad susiklosčiusi padėtis tikrai leidžia pradėti karą prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją. Dar 22 procentai mano, kad tokios sąlygos greičiausiai yra. 46 procentai galvoja, kad tokių sąlygų, ko gero, nėra, o beveik penktadaliui, 17-ai procentų, buvo per sunku atsakyti apskritai.
„Caras, ką sugalvoja, jie, kaip pilka masė, tą vykdo. Jeigu mes galvojame, kad karstai kareivių grįžtantys į Rusiją paskatins protestus prieš Putino priimtą kvailiausią sprendimą, atvirkščiai, tai sukelia karo kultą, nes taip sugeba manipuliuoti caras savo visuomene“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau nei tokios eilinių rusų nuotaikos, nei paties Kremliaus vykdomas kruvinas karas prieš Ukrainą, atrodo nesugeba prabudinti Lietuvos politikų ir valdininkų. Pernai atsigavus po pirminio šoko dėl rusų įsiveržimo į Ukrainą, politikai prakalbo, kad žinoti kaip gintis nuo užpuolimo reikia ne tik mūsų kariams, bet ir kiekvienam šalies gyventojui.
Krašto apsaugos ministerija parengė pilietinio pasipriešinimo strategiją, o Seimas ją palaimino. Bet per metus pasiekti rezultatai nuvilia. Paskaitas apie pasipriešinimą išklausė vos 3 tūkstančiai piliečių.
„Jeigu kalbant apie tai, ko reikia, tai pirma ugnies reikia, valios reikia, energijos reikia, tai to reikia pirmiausia ir suvokimo, kad visuotinė gynyba ne tik deklaracija, kuria mes pamojuojame per progines kalbas, bet realus sunkus darbas“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
Nesunku atlikti teorinius skaičiavimus – jei toks tempas išliks ir toliau, visi šalies gyventojai paskaitas apie pasipriešinimą bus išgirdę tik po daugiau nei 900 metų.
„Mes turime šiandien galvoti, kad po 2 metų bus karas. Va kada šitas ateis į galvas valstybėje, tada reikalai pajudės. Va už 2 metų bus, maždaug. Tada pradės visi kažką daryti, nes iki šiol gyvena „ai, nebus, čia praeis, kažkas pasikeis“. Šitas dalykas esminis, reiškia bus bėda, bus bėda. Ir kadangi bus bėda, tai va turime 2 metus laiko pasiruošti“, – kalba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Valdas Rakutis.
Paaiškėjo, kad per metus Krašto apsaugos ministerija nesugebėjo parengti net strategijos įgyvendinimo plano. Ministerijai vadovauja Arvydas Anušauskas, tačiau jis išvykęs į komandiruotę, tad teisintis Seimo komitete teko viceministrui.
„Ar valandai X ta visuomenės dalis ateis ir dalyvaus pasipriešinime, ar ginkluotas, ar neginkluotas, nepriklausomai nuo to, kiek mes būsime parengę, tai nėra to tikro atsakymo“, – sako Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Ironiška, kad kol viceministras klausėsi kritikos Seimo komitete, ministerijos specialistai žurnalistams išsiuntė pranešimą apie tai, kaip dirba šiais klausimais. Nors kritikos kliuvo ne tik Anušauskui bei jo komandai, bet ir konservatorės Jurgitos Šiugždinienės vadovaujamai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija visiškai yra nusišalinusi nuo šios užduoties. Jų pareiga taip pat yra rengti jaunąją mūsų kartą būtent tam pilietiniam pasipriešinimui, kad ten nebūtų tiktai pacifistinės nuotaikos“, – kalba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius.
Įdomu ir tai, kad dėl neveiklumo konservatorių valdomoms ministerijoms, kritiką jau viešai žeria patys konservatoriai. Stebina ir tai, kad opozicijoje esantys seimūnai šiuo klausimu pratylėjo lyg vandens į burnas prisėmę. Nei kritikos, nei klausimų dėl nevykdomo darbo, neištarė nė vienas jų.
„Jūs, jeigu nebūsit, ar nebūtumėt politikas, kaip pilietis, žinot, kur prisistatyti ir ką daryti, jeigu kyla karas? — Iš tikrųjų, aš nesu gynybos planuose. — Tai jūs dėl savęs irgi nežinote? — Be abejo“, – teigia L. Kasčiūnas.
Daugiausia darbo šviečiant visuomenę tenka Šaulių sąjungai, tačiau anot jos vado, dabar nėra net užtektinai instruktorių, per metus turimi pajėgumai leidžia apmokyti vos tūkstantį žmonių. Abejotina ir mokymų medžiaga, nes žmonėms pasakojama, kaip priešintis be ginklų.
„Tai, ką dabar mes matome Ukrainoje, reikia žiūrėti labai atsargiai, kad nepasidaryti Bučos. Su tuo oponentu, su kuriuo mes ruošiamės susidurti, tai gali nesuveikti, arba gali labai prastai pasibaigti, kai po to iš kulkosvaidžių atidengs ugnį“, – kalba Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis.
Konservatorius Kasčiūnas dabar ruošia naują projektą – kad visi norintys gauti naują, arba pratęsti turimą leidimą ginklui, privalomai išklausytų ginkluoto pasipriešinimo mokymus.
„Pas mus yra apie 100 tūkstančių ginklų savininkų, tai ar tu atnaujinti leidimą ginklui, ar nori tapti nauju ginklo savininku, tu turėtum po įstatymo priėmimo tokį kursą praeiti, tai yra tūkstančiai žmonių“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
Neseniai kritiką dėl atsainaus Lietuvos požiūrio į šalies gynybą viešai išsakė ir Jungtinių valstijų generolas Benas Hodgesas. Jis pareiškė, kad užuot prašę kitų šalių atsiųsti savo karius, turėtume patys pradėti atsakingiau galvoti apie savo šalies gynybą ir tam ruoštis.
Po kilusio skandalo, Arvydas Anušauskas pasiteisino, kad generolas nežino tiksliai, kas yra daroma, o daroma ir ruošiamasi esą intensyviai.
