Amžiaus byloje vadintoje politinės korupcijos byloje išteisinti Raimondas Kurlianskis, Eligijus Masiulis, Vytautas Gapšys, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, koncernas „MG grupė“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Darbo partija. Jie išteisinti kaip nepadarę veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.
Nuosprendį politinės korupcijos byloje paskelbė trijų teisėjų kolegija – jos pirmininkė Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
Nuosprendyje, kurį perskaitė teisėjų kolegijos pirmininkė N. Žimkienė, ne kartą minima, kad prokurorai rėmėsi interpretacijomis, surinkta nepakankamai įrodymų.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad kaltinimai dėl kyšio davimo nepasitvirtino. Teisėjų kolegijos teigimu, nors nustatyta, kad E. Masiulis gavo pinigus iš R. Kurlianskio, nėra įrodymų, kad E. Masiulis pinigus iš R. Kurlianskio ėmė ne sau, bet juridiniam asmeniui už koncernui palankius sprendimus.
Ar tai yra šios istorijos pabaiga? Ką toks teismo sprendimas rodo apie mūsų teismus, teisėsaugos tyrimus? Kokią įtaką šis sprendimas turės politinei sistemai?
Visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptaria Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas Gintautas Bartkus.
Sprendimas išmušė žemę iš po kojų
„Tas sprendimas mane nustebino, tam tikra prasme, išmušė iš po kojų žemę, tvirtą pagrindą. Todėl, kad tai yra didžiausia ir skambiausia po Darbo partijos bylos politinės korupcijos byla.
Apie ją daug kalbėta, daug aiškintasi. Prisiminkime, ir Seime buvo tyrimai, buvo garsinimai, buvo demaskavimai, slaptos medžiagos skelbiamos“, – kalbėjo S. Spurga.
Politologas pažymėjo, kad kai kurie politikai šios istorijos dėka susikūrė savo reputaciją, kai kurių politikų reputacija buvo sužlugdyta.
„Šita byla turėjo didelę įtaką 2016 metų Seimo rinkimams. O tai yra labai didelis dalykas. Partijų konfigūracija pasikeitė. Vienos partijos, kurios galėjo laimėti, jos patyrė smūgį“, – pasakojo S. Spurga.
„Labai laukėme to sprendimo, kurio teko laukti šešerius metus. Ir štai dabar išgirstame, kad nieko nebuvo, nieko blogo, galbūt tik smulkūs pažeidimai.
Juk prašė prokurorai septynerių metų tikro įkalinimo, tai įtarimai kaltinimai buvo labai rimti. Įsivaizduokime, koks turi būti nusikaltimas, kad žmogų uždarytume už grotų septynerius metus. Ir štai, pasirodo, nieko to nebuvo“, – kalbėjo politologas.
Teisininkai spėjo, kad teismas neišdrįs nuteisti
G. Bartkus teigė, kad bendraujant su kolegomis teisininkais, vyravo nuomonė, kad teismas išteisins Gintarą Steponavičių, Vytautą Gapšį, Šarūną Gustainį.
„Buvo kalbama, kad galbūt bus nuteisti arba pripažinti kaltais ponas Masiulis ir ponas Kurlianskis. Bet tokį pasakymą visada lydėdavo pastaba, kad jeigu teismas išdrįs, bet greičiausiai neišdrįs, tai jie bus pripažinti kaltais. Taip kalbėdavo dauguma mano sutiktų teisininkų“, – pripažino teisininkas.
G. Bartkus pastebėjo, kad šiai bylai teismas skyrė beveik 300 posėdžių, apklausė beveik šimtą liudininkų ir priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė.
„Turėtume pripažinti, kad niekas kitas geriau bylos medžiagos nežino, niekas kitas įrodymų įvertinti negalėjo nei teismas“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo pašnekovas.
Teismas pademonstravo stuburą
„Problema, kurią galime įžvelgti, tai yra lūkesčių problema, kuri yra akivaizdi – visuomenė jau prieš šešerius metus nuteisė kaltinamus asmenis. Ir tą padarė remdamasi, mano supratimu, nepagrįstai sukeltais lūkesčiais – skambiomis antraštėmis, skambiais veiksmais, sulaikymais paryčiais, kaukėmis ir įvairiais panašiais dalykais.
Žmonės pradeda galvoti, kad taip, tikrai yra čia tas nusikaltimas, nes žiūrėkite kokios priemonės, galų gale – pinigai surasti. Šiandien teismas sako, kad nėra net įrodymų, kad pinigai buvo perduoti pono Kurlianskio ponui Masiuliui. Lūkesčių problema yra, bet kodėl tie lūkesčiai buvo sukelti, reikėtų paklausti, kas tuos lūkesčius ir sukėlė“, – kalbėjo G. Bartkus.
Teisininkas pažymėjo, kad „teismas negyvena Mėnulyje, Marse ar dar kažkur“, jis yra veikiamas visuomenės ir politikų nuomonės.
„Šiuo atveju matome, kad teismas pademonstravo stuburą. Nepasidavė tokiam politikų ir visuomenės spaudimui, priėmė sprendimą tokį, kuriuo jie tiki. Jie įvertino byloje esančius įrodymus, o ne komentaruose, postuose ar politikų galvose ir priėmė tokį sprendimą. Mano supratimu, tuo mes ir turėtume džiaugtis. Džiaugtis tuo, kad teismas nepasidavė tam spaudimui“, – dėstė G. Bartkus.
S. Spurga sutiko, kad buvo klausimas, ar teismas išdrįs atsispirti visuomenės nuomonei ir visuomenės spaudimui.
„Gal ir neblogai, kad turime nepriklausomą teismų sistemą“, – svarstė MRU docentas.
Taškas dar nepadėtas
Ar teismo sprendimas teisingas, ar ne, anot G. Bartkaus, patikrins aukštesnės instancijos teismas.
„Tokia yra procedūra – aukštesnės instancijos teismas patikrins ir pasakys, ar žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus. Tada mes sužinosime galutinį atsakymą“, – sakė teisininkas.
G. Bartkus pažymėjo, kad antradienį paskelbtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, bet kuri iš proceso šalių gali jį apskųsti ir tą padaryti per 20 dienų.
„Kaip iš supratau iš pono Lauciaus pareiškimo, kad [prokuratūra] tai ir ruošiasi daryti arba bent jau analizuoti, ar verta teikti skundą. Jeigu skundas bus pateiktas, byla nukeliaus į aukštesnę instanciją ir bus nagrinėjama apeliacine tvarka“, – pasakojo teisininkas.
Pasak jo, šis procesas gali užtrukti dar metus ar pusantrų metų. Tačiau, kadangi byla yra rezonansinė, anot G. Bartkaus, tikėtina, kad ji nukeliaus ir iki Aukščiausiojo Teismo.
„Tai reiškia, kad dar metus turėsime palaukti. Iki galutinio sprendimo – Aukščiausiojo Teismo sprendimo – turėsime iki trejų metų“, – teigė G. Bartkus.
Tai tik dalis pokalbio su Gintautu Bartkumi ir Sauliumi Spurga laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
