SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog ECB 0,5 punkto padidinus bazines palūkanų normas, kita savaitę turėtų padidėti ir trumpiausių laikotarpių „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos.
„Tikėtina, kad kitą savaitę labiau šoktels „Euribor“ trumpiausių laikotarpių – vieno ir trijų mėnesių – palūkanų normos“, – BNS teigė T. Povilauskas.
Anot ekonomisto, trijų mėnesių „Euribor“ palūkanų norma gali pakilti keliolika bazinių punktų – iki 0,3 punkto, todėl kai kuriems gyventojams greičiau nei prognozuota pabrangs paskolos.
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, ateities sandoriai rodo, jog trijų mėnesių „Euribor“ metų pabaigoje pakils iki 1,4 proc., o 2023 metais toliau didės.
„Tai bus nemažas palūkanų normų šuolis per gana trumpą laikotarpį. Šimto tūkstančių eurų būsto paskolą turinčiai šeimai dėl šio palūkanų pakilimo mėnesinė paskolos aptarnavimo įmoka padidės daugiau nei šimtu eurų. Padidėjusios paskolų palūkanos palieka mažiau pinigų prekėms ir paslaugoms, prislopina vartojimą ir mažina atotrūkį tarp paklausos ir pasiūlos“, – pranešime teigė N. Mačiulis.
T. Povilauskas mano, kad rugsėjį ECB bazines palūkanų normas padidins taip pat 0,5 punkto.
„Iš šiandienos sprendimo panašu, kad jeigu mes dabar turėjome penkiasdešimt bazinių punktų, tai didėja tikimybė, kad rugsėjį taip pat gali būti penkiasdešimt bazinių punktų“, – teigė ekonomistas.
Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad „vanagiškas“ ECB palūkanų didinimas dabar skirtas apriboti Europos ekonomikos kaitimą, o rudenį jų didinimas gali būti kuklesnis.
„Infliacija Europoje yra įsiautėjusi, o numatant, kad netolimoje ateityje išeis daug nepalankų duomenų dėl ekonomikos augimo, nuspręsta taikyti agresyvesnį pinigų politikos griežtinimą dabar, o rudeniop tuos žingsnelius daryti gerokai kuklesnius“ – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.
Pasak ekonomistės, aukštesnės palūkanos stiprins eurą, o tai gali lemti mažesnes išlaidas Europai ir Lietuvai perkant energetinius produktus – naftą, dujas.
„Vanagiški sprendimai valiutai yra palankūs, ji stiprėja ir tai turėtų padėti eurui atsiplėšti nuo pariteto ir sustiprėti dolerio atžvilgiu, o žinant, kad mes ir visa Europa importuoja žaliavas doleriais, tai leistų eliminuoti dalį didžiulio energetinių kainų šoko“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
„Bet išlaikyti brangesnį eurą bus nelengva, nes JAV Federalinių rezervų sistema yra gerokai vanagiškesnė ir šalies ekonomikos sveikata leidžia tą politiką vykdyti, o euro zona yra labai fragmentuota, tad jos politikos griežtinimo sprintas gali greitai išsikvėpti“, – pridūrė ekonomistė.
Pasak N. Mačiulio, didelė dalis euro zonos infliacijos nepriklauso nuo ECB pinigų politikos – jai daug įtakos turi pabrangusios gamtinės dujos. Tačiau, anot ekonomisto, keldamas bazines palūkanų normas ECB siekia valdyti ir infliacijos lūkesčius.
„Jei gyventojai ir įmonės pradės galvoti, kad tokia infliacija yra nauja nuolatinė realybė, tai pradės atsispindėti jų elgsenoje – darbuotojai reikalaus, kad daug didesniais tempais didėtų atlyginimai, įmonės gerokai dažniau ir didesniu mastu kels prekių ir paslaugų kainas“, – teigė ekonomistas.
Vis dėlto N. Mačiulis mano, kad ECB neturės daug erdvės kelti bazines palūkanų normas.
„Beveik visose euro zonos valstybėse realios gyventojų pajamos krenta – kainų augimas lenkia atlyginimų augimą. Tai jau savaime mažina ir mažins vartojimą, bei galiausiai prislopins ir kainų augimą“, – sakė N. Mačiulis.
Euro zonai susidūrus su sparčiai kylančia infliacija ir energetinės krizės grėsme, ECB ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 0 procentų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma naudojantis ribinio skolinimosi buvo padidintos iki atitinkamai 0,5 ir 0,75 procento. ECB nurodė, kad naujosios normos bus taikomos nuo liepos 27 dienos.
Euro zonos centrinis bankas taip pat pažymėjo, kad kituose posėdžiuose jis tęs palūkanų normų normalizavimą, o sprendimai priklausys nuo duomenų ir padės pasiekti 2 proc. infliacijos tikslą.
