• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

“Jei reikėtų griežtai, ne įspūdžiu, bet racija  įvertinti žinomo poeto, eseisto, vertėjo, literato šios knygos kūrinius, pažymėčiau skonį, saiką, intelektualumą ir gebėjimą laiką padaryti vienu iš pagrindinių kūrinių veikėjų. Pastaruoju metu dėl daugelio dalykų, taip pat ir dėl to, kad dinamiška  tikrovė tampa paveikesnė nei vieno žingsnio (ne maratonininko H. Murakami) atstumu nuo jos kuriama fantazija, prisiminimų žanras tampa ypač populiarus. Skaitydami tekstus „prarasto laiko beieškant" tema pajuntame, kad juose „mes gyvenome", tik tada, kai kokiu nors aspektu mus įtraukia aprašytoji patirtis.

“Jei reikėtų griežtai, ne įspūdžiu, bet racija  įvertinti žinomo poeto, eseisto, vertėjo, literato šios knygos kūrinius, pažymėčiau skonį, saiką, intelektualumą ir gebėjimą laiką padaryti vienu iš pagrindinių kūrinių veikėjų. Pastaruoju metu dėl daugelio dalykų, taip pat ir dėl to, kad dinamiška  tikrovė tampa paveikesnė nei vieno žingsnio (ne maratonininko H. Murakami) atstumu nuo jos kuriama fantazija, prisiminimų žanras tampa ypač populiarus. Skaitydami tekstus „prarasto laiko beieškant" tema pajuntame, kad juose „mes gyvenome", tik tada, kai kokiu nors aspektu mus įtraukia aprašytoji patirtis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip sako E. Ališanka, „skirtingos kartos gali turėti tuos pačius atsiminimus". Stebuklas įvyksta. Autorius geba turgaus realiją (gruzino parduodamą arbūzą) organiškai sulieti su kultūros aliuzija (Dionizo kūnu) ir leisti skaitytojui pajusti gilesnę kasdienybės prasmę (saldžią bendrumo dvasią).  Eugenijaus Ališankos esė laikas „išjuda, vėl įgauna apčiuopiamus pavidalus. Čia laiko elgesys nenuspėjamas, kartais jis strykteli atbulom".

REKLAMA

Tie prisiminimai, sulieti su dabartimi, kultūra, vaikystę ar jaunystę menančio pasakotojo nesentimentalia, bet analitine nostalgija (būtent tokia nostalgijos rūšis artima moderniam XXI amžiaus skaitytojui) įtraukia ir tą žmogų, kuris pastatą Dzeržinskio gatvėje vadino „Tėvyne", ir tą, kuris jį žino kaip klubą „New York". Jurgis Kunčinas, vardydamas būtinas rašytojo savybes, minėjo gerą atmintį ir pastabumą. E. Ališanka būtų patikęs J. Kunčinui ir savo prozos poetiškumu. Vienas iš jo dėmenų yra sakinio ritmas – bruožas,  liudijantis subtilų rašytojo kalbos jausmą". (Giedra Radvilavičiūtė)

REKLAMA
REKLAMA

Eugenijus Ališanka – žinomas poetas, eseistas, vertėjas. Gimė 1960 m. tremtyje, Barnaule. Nuo 1962-ųjų gyvena Vilniuje. Išleido poezijos rinkinius “Lygiadienis" (1991, Zigmo Gėlės premija už geriausią metų debiutą), “Peleno miestas" (1995), “Dievakaulis" (1999), “Iš neparašytų istorijų" (2002), “Exemplum" (2006), “Jeigu" (2011), esė knygas “Vaizdijantis žmogus" (1998), “Dioniso sugrįžimas" (2001, Kultūros ministerijos premija).

Verčia šiuolaikinę pasaulio poeziją: Zbigniewo Herberto, Czesławo Miłoszo, Wyslawos Szymborskos, Adamo Zagajewskio, Dereko Walcotto, Jerome'o Rothenbergo ir kitų poetų eilėraščius. Jo paties kūryba versta į daugelį pasaulio kalbų, knygos išleistos JAV, Vokietijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Rusijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, Belgijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų