Ten jiems saugiau. Kitų metų vasarą jau paūgėję vėžliai bus parvežti atgal į gimtąsias Dzūkijos pelkes. Taip daroma dėl to, kad balinių vėžlių populiacija vis dar ant išnykimo ribos ir be žmogaus įsikišimo gali išnykti.
Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos gamtininkai su Kauno zoologijos sodo specialistais, Lazdijų rajone šiandien leidosi į ypatingą misiją – iškasti neseniai išsiritusių balinių vėžlių mažylių. Kiaušiniams vėžlių patelės iškasa gilias duobutes, užkapsto žemėmis ir palieka dėtavietes.
Iš maždaug pusšimčio žinomų dėtaviečių Lazdijų rajone, nuspręsta 10 atkasti ir mažylius perkelti kur saugiau – į Kauno zoologijos sodą. Natūralioje gamtoje vėžliukų tyko įvairūs pavojai ir daug jų žūva. Paukščiai tik ir tyko sulesti. Deja, šie metai ne itin sėkmingi. Ne visi vėžliukai išsirito iš kiaušinių. O kurie gyvi – silpni ir nepilnai išsivystę.
„Matosi, kad nelabai. Kadangi klimato sąlygos labai apsprendžia ir populiacijos dydį, ir produktyvumą. Taip, kad nelabai šie metai derlingi“, – sako Metelių regioninio parko specialistė Irma Maciulevičienė.
Anot Kauno zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėjos, vėžliukų vystymuisi greičiausiai sutrukdė šalta vasara. Ir vėžlių patelės, spėjama, vėlai kiaušinius sudėjo:
„Labai vėlyvos dėtys. Mes žinome, kad mūsų liepa buvo pakankamai lietinga ir žemė nebuvo įšilusi. O kad vėžlys inkubuotųsi, kad vyktų procesas kiaušinyje, kad kiaušinis virstų vėžliuku, tai reikia ne mažiau 21 laipsnio temperatūros. Ir jei ji nukrenta – sustoja visas tas procesas. Šiemet taip ir įvyko“, – šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė.
Visus iškastus gyvus vėžliukus zoologijos sodo specialistės veš į Kauną. Ten jie bus prižiūrės iki kitos vasaros. Sustiprėjusius, mažylius gamtininkai birželio mėnesį parveš į gimtąją Dzūkiją ir paleis į natūralią gamtą. Taip balinių vėžlių populiacija saugoma jau daugiau nei dešimt metų. Šie ropliai Lietuvoje buvo beišnykstantys. Mūsų šalyje jų bebuvo vos pora šimtų.
„Verta jais rūpintis, nes jų yra maža populiacija. Dėka visų šių darbų ir įgyvendinamų projektų, populiacija yra padidėjusi du tris kartus, lyginant ką mes turėjome prieš dešimt metų. Bet visgi ši rūšis yra saugoma ir gali išnykti, jei mes nedėsime tokių pastangų“, – Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direktorius Paulius Čeponas.
Beveik visa balinių vėžlių populiacija auga Dzūkijoje. Čia jiems atkuriamos natūralios pelkės ir kitos sąlygos gyventi. Vėžliai pradėjo nykti sovietmečiu, kai buvo masiškai melioruojami ne tik laukai, bet ir miškai. Buvo išnaikinta daug pelkių, kur ropliai gyveno.
„Nors sako, kiek žmogus gali kištis į tą gamtą, į tą teritoriją. Bet kadangi žmogaus įsikišimo pasekmė ir yra būtent šių teritorijų sunykimas, tai dabar vėl turime įsikišti, kad jos atsirastų. Ir dėtaviečių sukūrimas, ir atvirų vandens telkinių sukūrimas, tai šilumos reikalaujantis gyvūnas“, – I. Maciulevičienė.
Baliniai vėžliai Lietuvoje gyvena apie šimtą metų. Šie ropliai saugomi ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Manoma, kad šiuo metu Dzūkijos pelkėse gali gyventi arti tūkstančio vėžlių.
