REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį avarijos, įvykusios dėl dviratininkų kaltės buvo antroje vietoje pagal augimo tempą. Palyginti su 2013 metų sausiu-birželiu, tokių eismo įvykių skaičius šoktelėjo 10,7 proc. Didesnį augimą skaičiavo tik tie eismo įvykiai, kuriuos sukėlė neturintys teisės vairuoti transporto priemonės asmenys (+14,4 proc.).

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį avarijos, įvykusios dėl dviratininkų kaltės buvo antroje vietoje pagal augimo tempą. Palyginti su 2013 metų sausiu-birželiu, tokių eismo įvykių skaičius šoktelėjo 10,7 proc. Didesnį augimą skaičiavo tik tie eismo įvykiai, kuriuos sukėlė neturintys teisės vairuoti transporto priemonės asmenys (+14,4 proc.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dviratininkai 2013 m. nuo sausio iki birželio mėnesio sukėlė 84, šiemet per pirmuosius šešis mėnesius – 93 eismo įvykius. Per pirmąjį šių metų pusmetį šešiose avarijose, kurių kaltininkai buvo dviračių vairuotojai, žuvo 6 žmonės. Pernai per tą patį laikotarpį – 4.

REKLAMA

Neapskaičiuoja savo jėgų

„ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Andrius Pilčicas nurodė kelias pagrindines priežastis, kodėl dviratininkai tampa avarijų kaltininkais, o dažnai – ir savo pačių sukeltų eismo įvykių aukomis. Pirma, Lietuvoje dviratis vis dar laikomas labiau tinkamu laisvalaikiui, o ne keliavimui, todėl vairuotojai nėra įpratę su dviratininkais dalintis keliu ir dažnai neįvertina, jog dviračio greitis mažesnis nei įprastos transporto priemonės. Gal dėl to viena iš dažniausių avarijų nutinkančių keliaujantiems dviračiu – nekantrių automobilių vairuotojų „stumtelėjimas“. Pasak draudiko, tokias situacijas lemia ir neatsargumas, neapskaičiuojamas atstumas bei skubėjimas.

REKLAMA
REKLAMA

Vietoje to, kad tvarkingai aplenktų priekyje važiuojantį dviratininką, vairuotojai netyčia į jį atsitrenkia arba užkliudo apvažiuodami. Tikriausiai ne kartą teko pastebėti ir tokią situaciją, kai prie perėjos automobiliai sustoja ne už dviratininkų, bet šalia jų, nors dviratis, pagal Kelių eismo taisykles, yra lygiateisė transporto priemonė. Atsidūrus tarp kelių automobilių dviratininkui sunku išsukti, o posūkio metu atsiranda grėsmė būti suspaustam.

Per perėją – nenulipus nuo dviračio

Mieste neretai galima pamatyti dviratininkų, teigia „ERGO Insurance“ atstovas, kurie važiuoja dviračių taku lygiagrečiai su automobiliais, tačiau, privažiavę perėją, kerta ją užuot nulipę nuo dviračio ir persivarę. Tokioje situacijoje automobiliai negali nuspėti staigių dviračio manevrų ir judėjimo krypties, o nespėję sustabdyti, gali rimtai sužaloti dviratininką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lengvai manevruojančia transporto priemone dviratininkai piktnaudžiauja ir kamščiuose ar siaurose gatvelėse, kur suka neleistinomis kryptimis ar važiuoja prieš eismą. Nors nustatyti, kurio – dviračio ar automobilio vairuotojo – veiksmai sukėlė avariją, būna gana sudėtinga, dažniau tokių nelaimių kaltininkai vis tik būna automobilių vairuotojai. „Pasitaiko ir situacijų, kai dviratininkai partrenkia pėsčiuosius. Tokių nutikimų paaiškinimas dažniausiai būna neatsargumas, dėmesio stoka, kartais taip nutinka dėl taisyklių, ženklų nepaisymo – pėsčiajam einant dviračių taku arba dviratininkui važiuojant šaligatviu“, – teigė A. Pilčicas.

REKLAMA

Iš šalutinio kelio – po automobiliu

Požiūris, jog dviratis miesto gatvėse labiau prilygsta pėsčiajam nei automobiliui, atsiskleidžia ir transporto priemonėms susitikus sankryžoje. Automobilių vairuotojai ne tik nėra linkę užleisti dviratininkams jiems priklausančios gatvės dalies, bet ir praleisti pagrindiniu keliu važiuojančio dviračio. Avarijos, kurios nutinka automobiliams nepraleidus dviratininkų, sudaro daugiau nei trečdalį visų incidentų.

„Tokios avarijos, kai dviratininką partrenkia ne pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis, būna itin skaudžios, nes greitis važiuojant sankryža yra didesnis, o automobilio vairuotojas būna įsitikinęs, kad dviratininkas turi jį praleisti. Reikia pastebėti, kad prie tokio požiūrio prisideda ir patys dviratininkai, kurie ne visada laikosi Kelių eismo taisyklių, važiuoja tai gatvėmis, tai šaligatviais, kerta gatves neleistinose vietose ir trikdo vairuotojus“, – tvirtino „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse.

REKLAMA

Saugumo garantas - drausmė

Norėdami, kad kitų transporto priemonių vairuotojai traktuotų dviratininkus kaip lygiaverčius eismo dalyvius, jie turi prisiimti atsakomybę tiek už savo, tiek už kitų saugumą. Šalmas, kūno apsaugos, atšvaitai, liemenės, garso signalas turi lydėti kiekvieną dviratininkų kelionę taip pat kaip saugus greitis, apskaičiuoti manevrai ir blaivus protas. Esant galimybei, dviratininkai turėtų rinktis maršrutus, kur yra specialūs takai, o važiuodami gatve, laikytis kuo arčiau dešinės kelio pusės.

„Niekada ir niekam nevalia pamiršti, kad automobilis, lyginant su dviračiu, yra padidinto pavojaus šaltinis. Kita vertus, dviračių eismas yra labai aiškiai apibrėžtas Kelių eismo taisyklių, kurių nuoseklus laikymasis galėtų išgelbėti ne vieną gyvybę“, - sakė A. Pilčicas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų