Tai yra vienas iš daugelio bandymų leisti užsienio lietuviams rinkti savo atstovą Seime, bet iki šiol jie buvo nesėkmingi.
Parlamentarai teigia siekiantys paskatinti emigrantus dalyvauti rinkimuose.
„(...) emigravusių piliečių balsas dažniausiai lieka neišgirstas – jie neturi atstovo, kuris kovotų būtent už jų teises ir interesus“, – teigia autoriai pataisų aiškinamajame rašte.
Pasak jų, dalis emigravusių piliečių vis tiek jaučia Lietuvos pulsą, nori dalyvauti jos valdyme, tačiau atstovavimas jiems valdžios institucijose nėra pakankamas.
„Tikimasi, kad rinkiminių apygardų užsienyje sudarymas paskatins pilietybę turinčius, tačiau iš valstybės išvykusius piliečius įsitraukti į valstybės valdymą, aktyviau dalyvauti rinkimuose, nes jų interesai bus tinkamai atstovaujami valdžios institucijose“, – tvirtino parlamentarai.
„Taip pat tikimasi, jog atskiras jų interesus atstovaujantis atstovas padės pagerinti jų gyvenimo sąlygas bei įgyvendinti lūkesčius, o jų balsas bus ne tik išgirstas, bet ir svarus“, – sakė Seimo nariai.
Konkretų užsienio lietuvių atstovų parlamente skaičių nustatytų Vyriausybė.
Paskutiniuose Seimo rinkimuose 2016 metais balsavo kiek daugiau nei 16,4 tūkst. lietuvių užsienyje.
