Į Vilnių atvyksta viena ryškiausių šiuolaikinės naujosios lenkų kultūros asmenybių rašytoja Dorota Masłowska. Ji dalyvaus Agniaus Jankevičiaus režisuoto spektaklio „Du vargšai rumunai, kalbantys LT“ pagal savo pjesę „Du vargšai rumunai kalbantys lenkiškai“ peržiūroje gegužės 19 d. Menų spaustuvėje ir susitiks su žiūrovais bei savo kūrybos gerbėjais. Renginį pristato spektaklio prodiuseris „Audronio Liugos produkcija“ ir Lenkijos institutas.
Vos sulaukusi dvidešimties Dorota Masłowska pelnė „Politikos“ premiją už 2002 metais pasirodžiusį romaną „Lenkų ir rusų karas po baltai raudona vėliava“, o 2006-aisiais jai atiteko prestižiškiausia Lenkijos literatūrinė premija NIKE už knygą „Karalienės povas“. Masłowska pastaruoju metu atsidūrė ir teatralų dėmesio centre. Prieš dvejus metus sukurta jos pirmoji pjesė „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ pastatyta Varšuvoje, Londone, Berlyne. Didelio pasisekimo Lenkijoje sulaukė naujausia jos pjesė „Tarp mūsų viskas gerai“, kurią Varšuvos „Rozmaitosci“ teatre režisavo Grzegorzas Jarzyna.
Vieną tamsią naktį gerai pasilinksminusi porelė nusprendžia apsimesti vargšais rumunais (arba tiesiog čigonais) ir pervažiuoti šalį pakeleivingais automobiliais. Pokštaudami jie pasirenka žemiausio visuomenės sluoksnio atstovų vaidmenis, nes būti „vargšu rumunu“ reiškia – būti niekuo. Ir pradeda jaukti ramų provincijos gyvenimą. Tačiau netrukus „vargšai rumunai“ pavirsta atpažįstamais tipais – jaunu populiariu aktorium, garsiame televizijos seriale vaidinančiu kunigą, ir vieniša motina, pašalpą už vaiko išlaikymą išleidžiančia svaigalams. Kelionė per gimtąją šalį jiems virsta tikru pragaru ir, patekę į virtinę netikėčiausių nutikimų, abu atsiduria ties bauginančia gyvenimo ir mirties riba...
A.Jankevičiaus „Du vargšai rumunai, kalbantys LT“ – tai socialinis tragifarsas su šiandieninės Lietuvos realijom. Spektaklyje susitinka trijų kartų aktoriai. Apsimetėlius „rumunus“ vaidina Paulius Tamolė ir Agnė Ramanauskaitė. Fantasmagoriškus jų kelionės palydovus įkūnija Gediminas Girdvainis, Jolanta Dapkūnaitė ir Aldona Vilutytė. Visi jie yra mūsų laikų pasaulio aukos, pasiklydę tarp socialinių kaukių ir tikrosios savo tapatybės.
Nors pjesėje yra daugybė iki ašarų juokingų situacijų, jos autorė pripažįsta, kad tai, ko gero, liūdniausia istorija, kurią jai yra tekę parašyti. „Pirmoji pjesės dalis yra apie dviejų jaunų žmonių karštinę ir beprotystę, antroji – apie jųdviejų staigų prabudimą kažkur Lenkijoje, apie netikėtai užklupusią vienatvę, susvetimėjimą ir kovą už gyvenimą. Pjesė kalba apie emocijų žiemą ir apie „rumuniją“ žmonėse šiandien“, - sako Masłowska. Režisieriui Agniui Jankevičiui ši pjesė – „tai kelionė į savo tikrąjį aš, apsivalant nuo to, kuo jie gyvenime apsimeta, nuo vaidmenų, kuriuos jie vaidina prieš kitus. Man šis spektaklis yra ieškojimas atsakymo į klausimą – kas aš esu“.
