Stadioną nuo pat varžybų pradžios plovė lietus, todėl po pirmųjų kelių bandymų varžybos buvo sustabdytos. Po beveik dviejų valandų pratęsus varžybas, švedas Danielis Stahlis (70,47 m) paskutiniuoju bandymu aplenkė Mykolą Alekną ir išplėšė aukso medalį, tuo tarpu lietuvis liko antroje pozicijoje (67,84 m). Trečias liko Samoa atstovas Alexas Rose'as (66,96 m).
Kai tik prasidėjo varžybos, pirmasis į disko metimo sektorių žengė Mykolas Alekna, kuris užfiksavo rezultatą, tačiau metimas nebuvo pats geriausias, kadangi jam slydo diskas.
Lijo taip stipriai, kad antrasis į sektorių žengęs Matthew Denny slystelėjo ir varžybos buvo sustabdytos, o dalyviai patraukė į kolidorius po nacionalinio stadiono tribūnas.
Dalyviams teko balsuoti, o kaip skelbia Švedijos naujienų portalas „aftonbladet.se“, tam tikrų federacijų atstovai bandė perkelti varžybas į kitą dieną.
Visgi kai Tokijuje laikrodis perkopė 22 valandą ir visos kitos pasaulio čempionato rungtys jau buvo pasibaigusios, disko metimo finalas buvo pratęstas.
Švedijos rinktinės trenerė Kajsa Bergqvist ir federacijos generalinis sekretorius Davidas Fridellas gynė D. Stahlio interesus, kadangi jo noras buvo varžytis tą pačią dieną. Dar anksčiau pats D. Stahlis sakė, kad norėtų, jog finalo dieną lytų.
„Danielis visada norėjo lietaus, nes jis lietuje yra fantastiškas“, – sakė jo treneris Staffanas Jonssonas.
„Prognozėje buvo parašyta, kad lis dvi valandas, bet aš sau pasakiau, kad lis dvylika. Azijoje oras būna su liūtimis, gali lyti ilgai. Visą vasarą treniravausi lietuje“, – sakė D. Stahlis.
„Drįstu pasakyti, kad jis buvo pasiruošęs geriau nei bet kuris kitas šio finalo dalyvis“, – pridėjo K. Bergqvist.
Praėjus pusvalandžiui po pirmojo sustabdymo, metikai grįžo į stadiono sektorių, bet sustiprėjus lietui netrukus vėl pasitraukė.
K. Bergqvist Švedijos žiniasklaida papasakojo apie tai, kokia kova vyko koridoriuose.
„Buvo labai stiprų spaudimą dariusių šalių, kad varžybos būtų perkeltos į rytdieną. Australija spaudė ypač stipriai. Mes gynėme savo argumentus – juk tokios yra žaidimo taisyklės. Bandėme sakyti, kad varžybos būtų tęsiamos. Pasaulio čempionatas vyksta tokiomis sąlygomis, kokios yra. Gali lyti ir „Deimantinės lygos“ finaluose, ir „Grand Prix“ varžybose, ir kitur. Negalima stabdyti varžybų vien dėl lietaus, tol, kol nėra žaibų ar perkūnijos, kurie keltų pavojų gyvybei. Visą valandą nežinojome nieko. Kai viskas ėmė užsitęsti ir prasidėjo uždarymo ceremonija, tapo neramu“, – sakė K. Bergqvist.
Tribūnose D. Stahlio treneris S. Jonssonas vos tramdė emocijas.
„Jautėmės, kad jau ruošiasi uždaryti viską. Tada aš pasiutau“, – sakė S. Jonssonas.
Tuo metu sportininkų laukiamajame dalyviams buvo pateikti trys variantai.
„Jie pasakė, kad pirmasis variantas – viską atšaukti, tada niekas negautų medalių. Antrasis – tęsti. Trečiasis – tęsti rytoj. Visi vieningai atmetė pirmąjį. Tuomet dvylika žmonių balsavo: šeši už antrąjį, šeši prieš. Aš balsavau už. Tada „World Athletics“ nusprendė, kad turime tęsti. Organizatoriai pasakė: reikia tęsti, kitaip negalima. Lietaus buvo ir kituose čempionatuose. Pusė dalyvių skundėsi, o aš buvau maksimaliai susitelkęs“, – atskleidė D. Stahlis.
„Balsavimas tarp sportininkų skamba labai, labai keistai. Juk sprendimą turi priimti varžybų vadovybė ir teisėjas, o ne balsavimas, kur kiekvienas savaime rinksis tai, kas jam naudingiausia. Tai yra visiškai absurdiška, – pridėjo K. Bergqvist. – Bet labai džiaugiuosi, kad galiausiai buvo priimtas vienintelis teisingas sprendimas – surengti finalą. Visi kiti variantai būtų buvę beprotiški.“
K. Bergqvist mano, kad chaosas ir laukimas paveikė daugelį sportininkų, bet ne patyrusį D. Stahlį.
„Tokioje situacijoje svarbiausia išlikti ramiam ir susitelkusiam. Manau, daugelis iššvaistė daug energijos stengdamiesi išsiderėti, kad finalas būtų perkeltas ar atšauktas“, – sakė trenerė.
Vienuoliktą vietą su 58,6 m rezultatu užėmęs vokietis Mika Sosna buvo prieš varžybų tęsimą.
„Ratas buvo kaip ledo arena, visiška beprotybė. Visiškai nesaugu. Bet „World Athletics“ priėmė sprendimą ir tiek“, – sakė M. Sosna.
Tuo metu D. Stahlis laukiamajame prisiminė istoriją apie savo seną ledo ritulio herojų Hakaną Sodergreną, kuris 1980-aisiais padrąsino Švedijos rinktinės draugus, kai šie turėjo žaisti prastomis sąlygomis Sovietų Sąjungoje.
„Tai buvo tokia atvirkštinė ironija, kad pakeltų nuotaiką ir suteiktų energijos. Tą prisiminiau šiandien. Jei lyja – tai gražus oras. Einame į lauką ir smagiai leidžiame laiką. Užkuriame grilį ir valgome lietuje. Tokia nuostata. Jei tampi negatyvus tokiose situacijose, tavo energija krenta. Mano tikslas šiandien buvo eiti į aikštę, šokti ir mėgautis“, – kalbėjo D. Stahlis.
Tokį nusiteikimą jis vadina lemtingu.
„Tai labai padėjo. Labai stipriai“, – sakė disko metikas.
Kai finalas pagaliau prasidėjo, teisėjai bergždžiai stengėsi išlaikyti disko metimo sektorių sausą. Daugelis sportininkų slydo, bandė nusivalyti batelius į padėtus rankšluosčius, bet ne D. Stahlis. Jis kaskart pirmiausia išeidavo į šlapią žolę, užvesdavo publiką ir tik tada stodavo į ratą nenušluostęs batelių.
„Svarbiausia išlaikyti sausą ranką ir diską. Ratas buvo puikus. „Nike“ batai – geriausi pasaulyje, kai lyja. Matėte, kaip kiti turėjo problemų, kaip griuvo rate. Gaila jų...“ – sakė D. Stahlis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
