REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Diržo klausimas kaitina aistras

Vaikų teisių apsaugos įstatymas – šeimų ardymo įrankis

Seimui pateiktos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos sukėlė diskusijas. Daugiau kaip penki tūkstančiai Lietuvos tėvų, baimindamiesi, kad tai taps šeimų ardymo įrankiu, pasirašė peticiją, kad tokie įstatymo pakeitimai nebūtų priimti. Tačiau vaikų teisių specialistai įsitikinę, kad pakeitimai – būtini.

REKLAMA
REKLAMA

Sujudo tėvai

Istorijos, kai Skandinavijos šalyse iš lietuvių buvo atimti vaikai vien dėl to, kad šeimos galva smurtavo prieš žmoną ar dėl nepatvirtintų gandų, sukrėtė Lietuvą. Baimindamiesi, kad tokia tradicija nebūtų pritaikyta ir pas mus, visuomenininkai parengė peticiją, kad Seimo narių Onos Valiukevičiūtės ir Rimantės Šalaševičiūtės pateiktos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos nebūtų priimtos. Joms prieštaraujančiųjų nuomone, tada būtų galima iš bet kurio Lietuvos piliečio atimti vaiką be teismo sprendimo.

REKLAMA

„Prisidengiant kilniu tikslu – „kova prieš smurtą prieš vaikus“, siekiama įteisinti patį didžiausią smurtą prieš vaiką ir šeimą – savavališką ir nepagrįstą palengvintą vaiko paėmimą iš šeimos, kišimąsi į šeimos gyvenimą“, – rašoma peticijoje.

Pasaulio šalių, kuriose priimtos tokios pataisos, praktika rodo, kad vaikai gali būti atimami ir dėl absurdiškų priežasčių, pavyzdžiui, kad mažylis susimušė darželyje, tėvų skyrybos ar mažos šeimos pajamos. Sukuriamas toks teisinis pagrindas, kad užtenka net kaimyno skambučio, ir vaikas iš šeimos paimamas be įspėjimo ir be galimybės apskųsti tokį sprendimą. Daugelyje šalių veikiantis privačių įvaikinimo agentūrų tinklas gauna nemažą pelną už kiekvieną atimtą vaiką.

REKLAMA
REKLAMA

„Užsienio patirtis rodo, kad panašių teisinių aktų priėmimas ir įgyvendinimas tampa laisvos prekybos vaikais ir nepagrįsto šeimų ardymo įrankiu. Įgyvendinus įstatymo pataisas, tėvai ir pedagogai neteks bet kokių poveikio priemonių, kurių trumpalaikis taikymas dėl objektyvių priežasčių vaiko elgesio korekcijos tikslais nesukelia jokios žalos jo sveikatai ir pozityviajai raidai. Vykdant šį įstatymą, vaiką dėl menkiausios priežasties bus galima paimti iš tėvų, neatsižvelgiant į vaiko ir tėvų psichologinius – emocinius ryšius, prigimtinę teisę augti su tėvais, ir perkelti jį gyventi pas kitus globėjus, nors jie ir būtų tolimi vaiko etninei ir kultūrinei aplinkai“, – skelbiama peticijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ne kiekvienas kepštelėjimas – smurtas

Tačiau vaiko teisių specialistai įsitikinę, kad tokios įstatymo pataisos būtinos, nes iki šiol nėra aiškiai apibrėžta smurto sąvoka. Pasak rajono Savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Nijolės Stakytės, vaiko negalima skriausti nei rykštele, nei žodžiu, bet ne kiekvienas kepštelėjimas yra smurtas.

„Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo kai kurie punktai buvo svarstomi jau seniai. Kalbėti apie tai, kas būtų, jeigu būtų, dar anksti. Mes neturime įstatyminės bazės, kur būtų aiškiai įvardyta, koks yra smurtas bei kiek jis įmanomas. Deja, neturime ir specialistų, kurie galėtų įvardyti, kad tai smurtas. Kai yra fizinis smurtas, tada viskas aišku, bet kai būna psichologinis, tada daug sunkiau“, – kalbėjo N. Stakytė.

REKLAMA

Pirminis vertintojas yra arčiausiai vaiko esantis žmogus – mokytojas, auklėtojas ar socialinis pedagogas. Kilus įtarimui, kad prieš vaiką galėjo būti smurtaujama, pranešama vaiko teisių apsaugos specialistams ir policijai. Nors globos namai pilni, pasak N. Stakytės, esant poreikiui visi vaikai būna priglaudžiami. Daug vilčių dedama ir į Vadokliuose netrukus duris atversiantį socialinių paslaugų centrą.

Aišku, jeigu Lietuvoje smurtas prieš vaikus būtų vertinamas tokiais pat kriterijais kaip Norvegijoje, globos namuose atsidurtų apie 26 000 socialinės rizikos šeimose augančių atžalų.

REKLAMA

„Šis įstatymas padėtų sudėlioti visus taškus. Ne kiekvienas kepštelėjimas yra smurtas. Bet kaip pasverti, ar tai buvo smurtas, ar ne? Dabar viskas vertinama per asmeninę patirtį, moralines nuostatas. Priėmus įstatymą nebeliktų vietos interpretacijoms“, – mano Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Nepagrįstos baimės

N. Stakytės teigimu, tėvai tikrai neturėtų baimintis, kad vaikas iš jų bus atimtas be jokio įspėjimo, remiantis vien tik gandais. Atvirkščiai, tėvai bus priversti daugiau domėtis savo atžalų auklėjimu ir ugdymu. Tuo labiau kad yra nemažai psichologinės literatūros. Jeigu tėvai jaučia, kad reikia specialistų pagalbos, gali kreiptis į rajono poliklinikoje dirbančius psichologus, Pedagoginę-psichologinę tarnybą, Vaiko gerovės komisiją, seniūnijos darbuotojus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Manyčiau, kad tėvams tikrai nėra dėl ko nerimauti. Vaiko negalima skriausti – nei rykštele, nei nepasvertu žodžiu. Kuo labiau laisvėjame, tuo tėvams kyla vis daugiau klausimų apie auklėjimą. Tačiau ir informacija yra prieinamesnė“, – kalbėjo N. Stakytė.

Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė „Sekundei“ teigė nesuprantanti, kodėl Vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimai įnešė tiek daug savotiškos sumaišties. Jeigu šeimoje viskas gerai, tėvai tikrai neturi jokio preteksto nerimauti.

„Net nežinau, kodėl toks perdėtas susirūpinimas. Jeigu tėvai su vaiku gyvena ir randa bendrą kalbą, tvarkosi kaip ir pridera, kodėl turėtų nerimauti. Šie teisiniai reguliavimai reikalingesni teisėsaugos organams“, – sakė A. Grainienė.

Lina DRANSEIKAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų