Jungtinės Valstijos ir kitos taikos tarpininkės antradienį reiškė nerimą dėl Izraelio ir palestiniečių taikos derybų trapumo ir ragino tęsti paliaubas „Hamas" kontroliuojamame Gazos Ruože ir įšaldyti izraeliečių gyvenvietes.
Tokį kreipimąsi Europos Sąjunga (ES), Rusija, Jungtinės Tautos (JT) ir Jungtinės Valstijos paskelbė po tarptautinių pažadų skirti 242 mln. dolerių palestiniečių policijai ir teisingumo sistemai, kad būtų sudarytos sąlygos atsirasti gyvybingai Palestinos valstybei.
Po virtinės susitikimų Berlyne JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice žurnalistams sakė, kad taikos susitarimą dar galima sudaryti iki prezidento George'o W.Busho kadencijos pabaigos sausio mėnesį. „Ir toliau viliuosi, kad galime pasiekti sprendimą iki metų pabaigos, kaip buvo numatyta (per konferenciją) Anapolyje (JAV)", - sakė C.Rice, šalia kurios stovėjo kitų vadinamojo Artimųjų Rytų ketverto užsienio politikos vadovai.
Per JAV surengtą konferenciją, kuri Anapolyje Merilando valstijoje vyko lapkritį, Izraelis ir palestiniečiai atgaivino derybas dėl tokių klausimų kaip Jeruzalės statusas, būsimos Palestinos valstybės sienos ir pabėgėliai.
Tačiau „ketvertas" pripažino, kad yra sunkumų, ir pabrėžė, kad „skubiai reikia realios pažangos" siekiant šiais metais susitarti dėl „nepriklausomos ir gyvybingos Palestinos valstybės Vakarų Krante ir Gazos (Ruože) ir dėl šio konflikto pabaigos".
Vienas JAV aukšto rango pareigūnas žurnalistams sakė, kad derybos tebėra komplikuotos - ir dėl įvykių Gazos Ruože, kurį kontroliuoja ekstremistų judėjimas "Hamas", ir dėl Izraelio vidaus politikos.
„Per šiandienos pokalbius buvo pripažįstama, kad situacija ... yra labai trapi dėl Gazos (Ruožo)", - sakė jis.
„Ketvertas" paskelbė pareiškimą, kuriame ragina "visiškai gerbti ramybę", ir išreiškia viltį, kad ji tęsis ir nulems didesnį saugumą ir palestiniečiams, ir izraeliečiams, ir kad Gazos Ruože "bus grįžta prie normalaus civilinio gyvenimo".
Dar kartą pareikšdamos savo „didelį susirūpinimą", Jungtinės Valstijos ir kitos "ketverto" narės taip pat paragino tuoj pat įšaldyti žydų gyvenviečių statybas okupuotame Vakarų Krante ir panaikinti naujasėdijas, pastatytas nuo 2001 metų kovo.
Izraelio pareigūnai anksčiau šį mėnesį sakė, jog pritarė planui per ateinančius 10 metų Jeruzalėje, įskaitant aneksuotą arabiškąją, rytinę jos dalį, pastatyti 40 tūkst. naujų namų.
Tai papiktino palestiniečius, kurie nori, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine, be to, šį sprendimą kritikavo tarptautinė bendrija.
Berlynas antradienį surengė konferenciją, kurioje dalyvavo 41 valstybė, pažadėjusi skirti 242 mln. dolerių įstatymo valdžia pagrįstai teisėtvarkos ir teisingumo sistemai kurti.
Šie pinigai per ateinančius trejus metus bus pervesti Palestinos savivaldai, kuri juos skirs patruliuojančių policininkų skaičiui didinti, sugriautiems teismo rūmams atstatyti ir teisėjams rengti, nurodė Vokietija.
Tie pinigai yra iš tų 7,4 mlrd. dolerių, kuriuos donorės pažadėjo gruodžio mėnesį Paryžiuje.
