Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 387,2 euro ir per ketvirtį sumažėjo 1,3 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2021 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 295,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 27 eurais.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį sumažėjo septyniose apskrityse – nuo 0,1 proc. Tauragės iki 2,4 proc. Klaipėdos, trijose apskrityse nedaug išaugo – nuo 0,2 proc. Utenos iki 0,5 proc. Vilniaus ir Telšių.
Didžiausią – 1 683 eurų – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 224 eurus – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį sumažėjo šešiose apskrityse (nuo 0,8 iki 1,8 proc.), o likusiose apskrityse nedaug (nuo 0,2 iki 0,8 proc.) padidėjo.
Darbo užmokesčio pokyčiams 2021 m. pirmąjį ketvirtį įtakos turėjo padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis bei padidinta minimalioji mėnesinė alga, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, sezoniniai svyravimai, dirbtų dienų skaičiaus pasikeitimas ir kitos priežastys.
Per metus darbo užmokestis išaugo visose apskrityse
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus (2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu) padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 12,6 proc. – Tauragės apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus augo nuo 7,8 iki 11,8 proc.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (10,6 proc.), Sostinės regione padidėjo 9,1 proc.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 8,2 iki 12,4 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2021 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Metų pradžioje algos sumažėjo daugelyje savivaldybių
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 36 savivaldybėse – nuo 0,2 (Kretingos rajono) iki 7,4 proc. (Pakruojo). Likusiose savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo nuo 0,1 (Druskininkų) iki 5 proc. (Kėdainių rajono).
Didžiausią bruto darbo užmokestį – 1 737,6 euro – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 220,2 euro viršijo šalies vidurkį.
Mažiausiai (1 045,8 euro) uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 691,8 euro mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės.
Per metus (2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 1,7 iki 15,9 proc.
Darbuotojų skaičius išaugo septyniose apskrityse
Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį išaugo septyniose apskrityse – nuo 0,1 Tauragės ir Telšių iki 1,6 proc. Vilniaus. Alytaus ir Panevėžio apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo atitinkamai 0,1 ir 0,5 proc., Utenos apskrityje – beveik nepakito.
Per metus (2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo visose apskrityse nuo 0,2 (Marijampolės ir Vilniaus) iki 3 proc. (Tauragės), Kauno apskrityje – beveik nepakito.
Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 1,6 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione išaugo 0,9 proc. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo: Sostinės regione – 0,2, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,9 proc.
Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 37 savivaldybėse (nuo 0,1 proc. Zarasų rajono) iki 6,8 proc. (Neringos). Likusiose savivaldybėse sumažėjo nuo 0,1 (Rokiškio rajono ir Palangos) iki 4,2 proc. (Pagėgių).
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 18 savivaldybių nuo 0,1 (Marijampolės) iki 7,8 proc. (Alytaus rajono). Likusiose savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,2 proc. iki 7,2 proc.
