Pasak Rami El Obeidi, kuris Libijos pilietinio karo metu buvo atsakingas už sukilėlių ryšius su užsienio žvalgybos tarnybomis, B. Assado režimas prancūzams perdavė palydovinio telefono, kuriuo naudojosi M. Gaddafis, numerį. Susekti telefono signalą pavyko, kai Libijos diktatorius, pabėgęs iš sukilėlių užimto Tripolio, kelis kartus paskambino savo sąjungininkams, pabėgusiems į Siriją.
M. Gaddafis žuvo 2011 metų spalio 20 dieną, kai bandė pabėgti iš savo gimtojo Sirto miesto. Tikslios jo mirties aplinkybės nežinomos iki šiol. Manoma, kad Libijos lyderis iš pradžių buvo sužeistas per jo kortežo apšaudymą, kurį vykdė JAV bepiločiai lėktuvai ir Prancūzijos naikintuvai. NATO, kuri vadovavo operacijai, tvirtino, kad tiksliai nežinojo, kas važiavo korteže.
Išlipęs iš automobilio M. Gaddafis pasislėpė kanalizacijos vamzdyje, tačiau ten jį netrukus surado sukilėliai. Pakeliui į ligoninę jis žuvo, gavęs šaunamąją žaizdą į galvą. R. El Obeidi tvirtina, kad sukilėliai M. Gaddafio kortežo bombardavimo vietoje atsidūrė neatsitiktinai: pasak jo, juos ten nukreipė prancūzų žvalgyba. Tas pats asmuo tvirtina, kad padėjęs Paryžiui likviduojant M. Gaddafį, B. Assadas mainais pareikalavo garantijų, kad jis nebus spaudžiamas kovoje prieš Sirijos opoziciją ir sukilėlius.
Manoma, kad tuometinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarzkoy galėjo būti suinteresuotas M. Gaddafio pašalinimu, nes pastarasis grasino paviešinti informaciją apie tariamą Prancūzijos politiko rinkimų kampanijos finansavimą.
