Dėl prie Kauno mečetės įvykusio incidento Kauno apskrities policija pirmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Kaip pranešė policija, tyrimas dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę bei trukdymo atlikti religines apeigas ar religines iškilmes inicijuotas, peržiūrėjus ir įvertinus turimą medžiagą.
Olekas: sąmoningas žmonių žeminimas „nėra tas kelias, kuriuo turėtume eiti“
Pirmadienį Seimo pirmininkas Juozas Olekas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje sureagavo baikerių elgesį prie Kauno mečetės. Parlamento vadovas pabrėžė, kad toks elgesys neturėtų tapti norma.
„Tai, ką savaitgalį matėme prie Kauno mečetės, neturėtų nei pasikartoti, nei juo labiau tapti norma mūsų visuomenėje.
Lietuvoje galime turėti skirtingas nuomones apie migraciją, religiją ar kitus jautrius klausimus. Galime ginčytis, kritikuoti ir protestuoti. Tačiau sąmoningas žmonių žeminimas ar trukdymas jiems atlikti religines apeigas nėra tas kelias, kuriuo turėtume eiti“, – „Facebook“ rašė Seimo pirmininkas.
J. Olekas kalbėjo, kad teisėsauga turės įvertinti penktadienio įvykius, tačiau akcentavo, kad nesutariančios visuomenės grupės neturėtų viena kitos žeminti.
Mūsų šalis yra laisva valstybė. O laisvė reiškia ne tik teisę išsakyti savo nuomonę, bet ir pareigą gerbti šalia esantį žmogų – nepriklausomai nuo jo tautybės ar tikėjimo.
Teisinį įvykių vertinimą palikime teisėsaugai. Tačiau kaip visuomenė, turime labai aiškiai pasakyti: nesutarimai negali virsti žmonių žeminimu ir priešiškumo kurstymu.
Turime mokėti gyventi kartu ir gerbti vieni kitus. Būtent tai yra stiprios ir brandžios valstybės požymis“, – komentavo J. Olekas.
Sinica: „Šiandien Kauno mečetė yra faktiškai užgrobta“
Mintimis apie baikerių protestą prie Kauno mečetės pasidalino Seimo narys Vytautas Sinica. Parlamentaras teigė nerengęs protesto prie Kauno mečetės ir neigė, pasak jo, viešojoje erdvėje pasigirdusius priekaištus dėl visuomenėje kurstomos nepaykantos.
„Mačiau kolektyvinis Raskevičius rašo, kad Sinica sukurstė lietuvius nekęsti imigrantų ir yra kaltas dėl šiandienos baikerių akcijos prie Kauno mečetės, kur jie visaip triukšmavo musulmonų pamaldų metu. Noriu labai aiškiai pasakyti kelis dalykus:
1) akcijos nerengiau ir nedalyvavau, nesu baikeris, niekas ir nekvietė;
2) ne sukursčiau neapykantą, o pažadinau rūpestį vykstančiu tautos pakeitimu svetimšaliais. Kuo didžiuojuosi, jau vien tuo man tas laikas Seime atrodo prasmingas;
3) visos teisėtos ir nesmurtinės priemonės tautai parodyti, ko ji nenori ir netoleruos, yra leistinos. Ar negražu taip elgtis? Negražu. Ar privalo būti gražu? Neprivalo. Islamas yra agresyvi religija ir arba mes kaip tauta parodysime, kad jo augimo šalyje nepageidaujame ir čia svetinga jam nebus, arba jis augs ir bus, o po to dominuos. Niekur nebus kitaip“, – „Facebook“ rašė V. Sinica.
Politikas tęsė, kad jeigu valdžia nenori, kad vyktų panašaus pobūdžio protestai, politinė valdžia turi stabdyti migraciją.
„4) nenoriu tokių akcijų kaip šiandien prie mečetės, bet kad jų nebūtų, politinė valdžia turi sustabdyti migraciją. Žmonės neturi toleruoti pokyčių, kuriems nepritaria. Jeigu žmonės nenori imigracijos, o ji vis tiek vyksta, žmonės priešinasi kaip išmano. Kuo adekvatesnė bus politika, tuo mažiau reikės nepasitenkinimui reikštis kitais būdais.
5) šiandien Kauno mečetė yra faktiškai užgrobta, jos aplinkoje (ne jos viduje) vykstančios garsios pamaldos trukdo aplinkiniams, masinis neteisėtas parkavimas trukdo aplinkiniams, dar daugiau, masiniai migrantų susibūrimai nejaukūs vietiniams, ypač moterims. Kažkam tai atrodo smulkmenos? Lietuvos piliečiams turi būti saugu ir jauku Lietuvos miestuose. Lietuvos piliečiai patys sprendžia, kas jiems tą nesaugumo jausmą sukelia.
Geriausias santarvės, tvarkos ir saugumo garantas – mažinti musulmonų imigrantų skaičių šalyje. Žmonės siunčia aiškų signalą, o formas pasirenka pagal save ir galiojančius įstatymus“, – rašė parlamentaras.
Veryga: „Kas čia buvo? Nieko“
Aurelijus Veryga „Facebook“ kalbėjo, kad penktadienio akcija prie Kauno mečetės buvo taikus, nesmurtinis protestas.
„Kas čia buvo? Nieko.
Vyrai matyt atvažiavo pasikalbėti su muftijumi apie tas neva tai visų Lietuvos vyrų turimas meilužes.
Vyrai skandavo Lietuva. Negalima?
Blogai, kad užsidengė veidus. Bet burkos nieko tokio?
O jei rimtai, tai jei tai taikus, nesmurtinis protestas, jis turi teisę būti, taip pat, kaip turėjo teisę būti visi kiti protestai.
O bendruomenė, kuri nusprenė, kad paaiškins, kaip kauniečiai ar kiti Lietuvos gyventojai turi gyventi savo šalyje, kaip turi elgtis, rengtis, bučiuotis, mylėtis ir pan. turi suprasti, kad ačiū Dievui čia ne Briuselis ir tie visi triukai su „lygybe ir teisėsmis“ nepaeis. Ir Žalimas čia nepadės.
Kauno mečetė turi būti gražinta Lietuvos totoriams. Tiems, kam ir buvo pastatyta“, – komentavo politikas.
Čmilytė-Nielsen: „Kiaulės galva prie mečetės yra užribis“
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen „Facebook“ baikerių elgesį vadino sąmoningu kitos religijos žeminimu ir konflikto eskalavimu. Seimo narė rašė, kad normalu iš užsienio į Lietuvą atvykusio asmens reikalauti integruotis, tačiau tyčiojimas iš žmonių maldos metu nesprendžia migracijos problemų.
„Kiaulės galva prie mečetės yra užribis. Ir tai neturi nieko bendro su vietinių žmonių susierzinimu. Tai sąmoningas kitos religijos žeminimas ir konflikto eskalavimas.
Normalu reikalauti, kad atvykę žmonės integruotųsi, mokytųsi lietuvių kalbos ir gerbtų mūsų valstybės taisykles. Reikia spręsti ir labai konkrečias problemas prie Kauno mečetės – dėl automobilių, maldų lauke ir nepatogumų aplinkiniams.
Bet tyčiotis iš žmonių jų maldos metu nėra nei apie migracijos politiką, nei apie rūpestį savo miesto jaukumu.
Penktadienio įvykiai Kaune ir šeštadienį Gedimino prospektu žygiuojantys baltalietuviai, skanduojantys nacionalistinius šūkius, atrodo kaip to paties scenarijaus epizodai. Nežinau, ar šie veiksmai koordinuoti, todėl to neteigsiu. Bet jų panašumo ir vis agresyvėjančio tono sunku nepastebėti“, – rašė parlamentarė.
„Lietuva gyvena šalia valstybės, kuri daugybę metų investuoja į mūsų visuomenės skaldymą. Lietuva, įvelta į nesibaigiančius vidaus karus, yra mūsų priešų svajonė. O jei nesantaika virsta smurtu - tai dviguba jų pergalė ir mūsų pralaimėjimas.
Taip, atvykimas į Lietuvą reiškia aiškias pareigas: laikytis įstatymų, mokytis kalbos, gerbti šalį, kurioje gyveni.
Tačiau tai yra abipusė sutartis. Mes turime teisę reikalauti pagarbos savo valstybei. Bet mūsų valstybės taisyklės lygiai taip pat saugo čia teisėtai gyvenančio žmogaus orumą ir jo teisę nebūti persekiojamam dėl tautybės ar religijos.
O tvarką prie mečetės turi užtikrinti Kauno miesto savivaldybė ir valstybės institucijos. Nei žmonės, kurių tikslas sėti neapykantą ir baimę, nei rinkimuose startuojantys ir emocijas kurstantys politikai, to nepadarys“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Kaunas: „Kiaulės galva nėra uždrausta“
Mintimis apie penktadienį vykusį protestą prie Kauno mečetės socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Ministras akcentavo, kad demokratinėje valstybėje gyvenantys asmenys turėtų gerbti kitus, jų tikėjimą ir papročius. Tačiau R. Kaunas pridūrė, kad ši pagarba turi būti abipusė.
Pasak R. Kauno, į Lietuvą atvykę gyventi žmonės turi teisę turi teisę išsaugoti savo tikėjimą ir kultūrą, tačiau kartu privalo gerbti Lietuvos įstatymus, visuomenės taisykles, papročius ir gyvenimo būdą.
„Kai šios ribos pradeda nykti, natūraliai kyla vietos bendruomenių nepasitenkinimas“, – „Facebook“ rašė krašto apsaugos ministras.
R. Kaunas pridūrė, kad įtampa visuomenėje nekilo per vieną dieną – ministras kalbėjo apie buvusios vyriausybės sprendimus dėl migracijos, dėl kurių, anot politiko, visuomenė nepajuto žadėtos naudos. Krašto apsaugos taip pat turėjo kritikos ir Kauno miesto savivaldybei: „Čia ne statybos, todėl neįdomu.“
Ministras rašė, kad per greita ir nekontroliuojama migracija gali didinti radikalizacijos ir visuomenės susipriešinimo riziką. Jis pridūrė, kad visų musulmonų bijojimas būtų tiek pat neteisingais kaip radikalaus islamizmo grėsmės ignoravimas.
„Turime pripažinti realybę: Lietuvoje gyvena ir dirba gerokai daugiau žmonių iš kitų kultūrinių ir religinių aplinkų, nei anksčiau. Jeigu migracija yra per greita, nekontroliuojama ir be veikiančios integracijos politikos, atsiranda radikalizacijos, hibridinių veiksmų ir visuomenės susipriešinimo rizika.
Tokių problemų jau matėme ne vienoje Europos valstybėje ir negalime nesimokyti.
Bijoti visų musulmonų būtų tiek pat neteisinga, kiek ignoruoti radikalaus islamizmo grėsmę. Lygiai taip pat pavojingas ir kitas kraštutinumas – neonacizmas, rasizmas bei smurtinis nacionalizmas.
Negalime kovodami su vienu radikalizmu užauginti kito. Kaip ir negalime ignoruoti, apsimesti, kad problemos nėra ir palikti terpę reikštis radikalams“, – rašė R. Kaunas.
„Europa jau kartą sumokėjo siaubingą kainą už nacistinę ideologiją – galima tik viena aukštesnė rasė. Per Holokaustą buvo nužudyta apie 6 milijonus žydų, o nacistinis režimas persekiojo ir žudė milijonus kitų žmonių. Antrojo pasaulinio karo metu iš viso žuvo dešimtys milijonų žmonių.
Baikerių protestas buvo aštrus, bet taikus. Kiaulės galva nėra uždrausta, bet visi suprantame, kodėl ji buvo paimta“, – rašė R. Kaunas.
Krašto apsaugos ministerijos vadovas akcentavo, kad valstybės atsakas turi būti racionalus. R. Kaunas dėstė, kad Vyriausybė jau ėmėsi migracijos kontrolės peržiūros. Anot ministro, jau yra galiojančios kvotos, kurių nereikėtų plėsti.
„Mano nuomone, principas turi būti aiškus: pirmiausia turime išnaudoti Lietuvoje esančių žmonių potencialą – padėti į darbo rinką grįžti bedarbiams, skatinti sugrįžti emigravusius Lietuvos piliečius. Kai darbuotojų iš užsienio iš tiesų reikia, prioritetą turime teikti kvalifikuotiems žmonėms iš saugių, Lietuvai kultūriškai artimesnių ir lengviau integruojamų valstybių.
Migracija negali būti nekontroliuojama arba per daug liberali. Migracijos politiką turi nustatyti valstybė pagal visus Lietuvos interesus, o ne vien atsižvelgti į pigios darbo jėgos poreikį.
Lietuvos saugumo institucijos vertina tiek islamistinio ekstremizmo, tiek kraštutinio dešiniojo radikalizmo grėsmes, galimybes kurstyti provokacijas, pasinaudoti susipriešinimu. Į bet kokius bandymus kurstyti smurtą, neapykantą ar destabilizuoti visuomenę reaguojama vienodai rimtai – nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės jie kyla.
Mums nereikia nei nekontroliuojamos migracijos, nei neapykantos migrantams.
Mums reikia saugios Lietuvos, aiškių taisyklių, kurios atsižvelgtų į Lietuvos piliečių poreikius“, – „Facebook“ rašė krašto apsaugos ministras R. Kaunas.
Šedvydis: „Lauksime žinių iš Generalinės Prokuratūros“
Socialdemokratas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis prieš dvi dienas „Facebook“ pranešė, kad dėl baikerių elgesio prie Kauno mečetės kreipėsi į Generalinę prokuratūrą: „Lauksime žinių iš Generalinės Prokuratūros.“
„Kreipiausi į Generalinę Prokuratūrą su prašymu pradėti tyrimą dėl galimo neteisėto veikimo pagal Baudžiamojo kodekso 171 straipsnį, kuris, priminsiu, skamba taip: „Tas, kas necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar kitais nepadoriais veiksmais sutrikdė valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos pamaldas ar kitas apeigas arba iškilmes, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu“, – rašė parlamentaras.
Mečetėje ir prie jos sutrikdė būrys baikerių
Kaip skelbė naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, penktadienį Kauno mečetėje ir prie mečetės vykusias musulmonų bendruomenės pamaldas sutrikdė būrys baikerių. Jie skandavo: „Lietuva“, triukšmavo, garsiai leido muzikinius roko kūrinius, atsinešė kiaulės galvą.
Kaip rašė portalas, kalbinti baikeriai negalėjo pasakyti, kokią konkrečią žinutę nori pranešti.
Po įvykusio susibūrimo policija pradėjo administracinę teiseną dėl susirinkimų ir kitų renginių pažeidimo bei aplinkybių patikslinimą. Pasak policijos, baikeriai neturėjo savivaldybės išduoto leidimo rinktis prie mečetės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
