Pasak ekonomistų, rinkos tikisi, kad abi konfliktuojančios pusės greitai susitars.
Tačiau išlošia ne visi, dalis iš antros pakopos pasitraukusių gyventojų galėjo prarasti iki 5-ių procentų finansinio turto vertės, nes fondai jų sukauptą turtą galėjo parduoti per anksti, prieš pat akcijų indeksams pakylant.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Akcijų indeksai atsigavo
Niujorko vertybinių popierių biržoje nuotaikos optimistinės. Jungtinių Valstijų akcijų indeksai vėl pakilo. Karo Irane lyg nebūta – per porą savaičių indeksai ištrynė duobę, kurioje buvo įklimpę, kai Jungtinės Valstijos užpuolė Iraną.
„Akcijų kainas didžia dalimi lemia optimistiškesnė rinkos nuotaika dėl naftos transportavimo per Hormūzo sąsiaurį, kur nebūtinai matome, kad laivams būtų uždrausta praplaukti.
Tai labai pagerino rinkos nuotaikas, o tai savo ruožtu didina kainas“, – teigė „Banríon Capital Management“ įkūrėja ir vadovė Shana Orczyk Sissel.
„Amerikos indeksai atsigavo. S&P indeksas, vienas iš tokių pagrindinių, vakar sumušė istorinį maksimumą, kiti Amerikos indeksai taip pat pakankamai stipriai atsigauna, Europos akcijų indeksai pastarąsias dvi savaites tendencingai auga, keliasi procentais iki to lygio, kuris buvo vasario 27-ą dieną, prieš pat karo pradžią“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Donaldo Trumpo žodžiai lemia vis mažiau – karą kurstantys ar slopinantys Jungtinių Valstijų prezidento pasisakymai tapo per dažni.
„Manoma, kad ankščiau ar vėliau ir ganėtinai galbūt anksčiau bus susitarta, karas bus nutrauktas. <...> Rinkos pavargo nuo tų neapibrėžtumų. Kiekvieną dieną D. Trumpo nuotaikos keičiasi ir greičiausiai pradėjo rinkos nebereaguoti. Juda savo linkme, analizuoja finansinius rezultatus ir bando iš to uždirbti“, – tikino „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Nors derybos tarp Jungtinių Valstijų ir Irano nebaigtos, rinkos šiuo metu tikisi geriausio rezultato, greitos konflikto pabaigos.
„Jeigu susitarimas įvyks, šiek tiek dar gali pakilti indeksai. Jeigu susitarimas neįvyks, mes matysime gana ženklų kritimą, bet kol kas iš tų visų indikacijų, kurias mes sekame, tai labiau panašu, kad šalys ne po antro, o po trečio, ketvirto derybų raundo visgi kažkokį susitarimą pasieks“, – teigė A. Izgorodinas.
Dalis gyventojų iš II pakopos fondų atsiėmė mažesnes pinigų sumas
Vos tik balandžio pradžioje Jungtinių Valstijų akcijų indeksai pradėjo atsispirti nuo duobės dugno, į Lietuvos gyventojų bankų sąskaitas pradėjo byrėti pinigai iš antros pensijų pakopos. Pasibaigus kovui kiekvieno fondo valdytojas turėjo 10 darbo dienų, per kurias turėjo parduoti pasitraukusių gyventojų vertybinius popierius ir pervesti pinigus. Nors kiekvienas fondas pats sprendė, kokią taktiką rinktis, jau dabar aišku, kad vėliau parduotos akcijos galėjo gyventojams garantuoti didesnes pajamas.
„Jie nežinojo, kad vasario pabaigoje, kovo mėnesį įvyks konfliktas ir čia yra tikrai daliai žmonių nepasisekė.
Kitai daliai žmonių rekomenduočiau neskubėti dabar atsiiminėti pinigų, kadangi labiau panašu, kad akcijų indeksų trajektorijos kils į viršų ir atitinkamai turėtų labiau atsigauti pensinių fondų pinigai“, – patarė A. Izgorodinas.
„Jeigu pažiūrėtumėm praėjusių metų pabaigoje darytas didžiųjų bankų prognozes, tai buvo vidutiniškai tikimasi, kad tarp 10–15 procentų bus pelningi šie metai.
Aišku, Irano konfliktas šiek tiek pakoregavo situaciją, bet ar pakeitė ją iš esmės. Ko gero, kad ne. Rinkos yra nusiteikusios judėti į priekį“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.
Kiekvienas pensijų fondas pats renkasi, kiek rizikingesnių akcijų ir mažiau rizikingų obligacijų turėti savo portfelyje.
„Tie praradimai galėjo siekti 4–5 procentus, tai yra šiek tiek mažiau negu nukrito rinka, kadangi pensijų fondai investuoja ne tik į rizikingas akcijas, bet ir į nerizikingas obligacijas. Tas kritimas, matyt, buvo mažesnis, atitinkamai ir atsigavimas galėjo būti mažesnis“, – teigė A. Izgorodinas.
„Ar vertė galėjo svyruoti eigoje? Žinoma, kad svyruoja, tačiau tai buvo vienaženklio procento pokyčiai, net mažesni negu degalų kainų pokyčiai degalinėse“, – tikino Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
Išėjimo iš antros pakopos sistema galėjo būti lankstesnė
Paprastai tariant, jei fondai akcijas būtų pardavę praėjusią savaitę, o ne pirmomis balandžio dienomis, žmonės teoriškai būtų galėję atgauti keletu procentų daugiau – atgavęs 10 tūkst. žmogus teoriškai galėjo atgauti puse tūkstančio daugiau.
Ekonomistams kyla klausimas, ar galėjo būti sukurta lankstesnė išėjimo iš antros pakopos sistema, pavyzdžiui, su dažnesniais langais.
„Tu turi parduoti arba uždaryti savo pozicijas tada, kai tu spaudi mygtuką, o ne laukti trijų mėnesių, ypač tuo atveju, kai tie indeksai pakrinta, nes dalis žmonių atsiduria nepavydėtinoje situacijoje“, – teigė A. Izgorodinas.
„Čia buvo savotiškas derybų objektas, nes fondams kas mėnesį buvo pakankamai sudėtinga suadministruoti. Tiesiog padarytas per ketvirtį, per ketvirtį yra rašomi prašymai, bet iki pat ketvirčio pabaigos galima atsiimti tą prašymą.
Jei matai, kad krinta akcijos, reikia tiesiog persigalvoti“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
„Tokį pavyzdį buvo padariusi Estija. Vieną kartą per ketvirtį. Remiantis Estijos patirtimi, taip atlikta ir Lietuvoje. <...> Liekantiems pensijų fondai ir toliau uždirba pelną ir visi pensijų fondai šiais metais nepaisant karo, nepaisant visų geopolitinių įvykių, yra uždirbę pelną“, – patikino V. Rūkas.
Iš antros pakopos pasitraukti norintys, bet tai vėliau darysiantys gyventojai tapo situacijos įkaitais. Priartėjus kitam langui išeiti, birželio pabaigoje, teks įvertinti finansinę situaciją, ar neverta laukti dar kito lango, rugsėjo pabaigos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
