Nagrinėjant Dariaus Kuolio bylą teismas įžvelgė Policijos įstatymo pažeidimus
Administracinė byla visuomenininkui iškelta po to, kai gegužės 31 dieną jis pakvietė gyventojus būriuotis prie Prezidentūros.
Tai jau trečia buvusiam Kultūros ministrui iškelta administracinė byla. Nagrinėjant gegužės 31 –osios dienos įvykius teismas apklausė policijos pareigūnus, kurie surašė protokolus.
Pareigūnai paaiškino, kad į Daukanto aikštę jiems atvykti davė įsakymą Vilniaus policijos Viršininkas Kęstutis Lančinskas, teigė, jog protokolą surašė nes D. Kuolys neturėjo leidimo mitinguoti tuo pažeisdamas Susirinkimo įstatymą.
Teismui perklausiant vaizdo įrašus girdėti, kaip vienas policininkas atsako K. Lančinskui, ką šiuo metu veikia D. Kuolys.
Be to, teismas išsiaiškino, kad administracinės teisės pažeidimo protokolą surašiusi vyresnioji tyrėja Dovilė Švabauskienė tai padaryti privalėjo, nes gavo policijos pareigūnų pranešimus su viršininko rezoliucija „pradėti teiseną“.
Dėl to, teisėja A. Tumelionytė minėtų pareigūnų veiksmuose įžvelgė galimų Policijos įstatymo pažeidimų – manydami, kad vyksta Susirinkimo įstatymo pažeidimas, jie nesiėmė jokių veiksmų, kuriais šis įstatymo pažeidimas būtų užkardytas, t. y. susirinkusiųjų žmonių jie neperspėję, nepasiūlę jiems išsiskirstyti ir pan.
Visi trys teismui liudiję pareigūnai negalėjo paaiškinti, kodėl dėl tokios pat meninės–pilietinės raiškos vieni pareigūnai rašo tarnybinius pareiškimus, o kiti jų nerašo: pavyzdžiui, nei kovo 28–29 dienomis, kai prie valstybės institucijų durų buvo rišami žali kaspinėliai, nei gegužės 17 dieną, kai buvo degamos žvakutės ant Prezidentūros laiptų, nebuvo surašytas nė vienas Administracinės teisės kodekso pažeidimo protokolas.
Vienas pareigūnas negalėjo paaiškinti ir to fakto, kodėl būtent jam vis tenka užduotis fiksuoti tuos pažeidimus, už kuriuos vėliau keliamos bylos D. Kuoliui.
Teismui leidus, D. Kuolys pastebėjo, kad vienų ir tų pačių veiksmų traktavimas ar to paties įstatymo taikymas priklauso nuo pareigūnų subjektyvaus vertinimo: „Ar buvo pažeistas kuris nors įstatymas ar ne, rodo, jog tokia teisėsauga veikia jau nebe kaip demokratinės šalies teisėsauga, kurios pagrindinis tikslas – saugoti ir ginti piliečių teises, tarp jų – ir teisę į laisvą žodį, teisę susirinkti“.
D. Kuolys pabrėžė, kad ši byla turi ir politinį atspalvį. Anot jo, gegužės 31 dieną gyventojai vaikštynėmis ginė laisvą žodį, niekinamą: „Esama akivaizdžių tendencijų: demokratija liaujasi veikusi ir vis daugėja valdžios savivalės. Apie tokį valstybės užvaldymą, aukščiausių valstybės pareigūnų sekimą ir kuriamą baimės atmosferą kalbėjo ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, šį pavasarį susitikusi su grupe visuomenininkų, Kovo 11–osios Akto signatarų iškart po FNTT vadovybės atleidimo skandalo“.
Sprendimas šioje byloje bus skelbiamas spalio 24 dieną. Iškart po to bus paskelbtas ir sprendimas dar vienoje byloje – joje D. Kuolys teisiamas dėl gegužės 3–iąją prie Vidaus reikalų ministerijos surengtų ministro Artūro Meliano drąsinimo apeigų ir raginimo sugrąžinti į pareigas ministro Raimondo Palaičio atleistus FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.
Primename, kad teisėja Aušra Valinskienė spalio 2 dieną paskelbė nutarimą, kuriuo D. Kuolį pripažino kaltu dėl meninės akcijos, surengtos prie Valstybės saugumo departamento birželio 1 dieną. Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas nusprendė, kad dalyvaudamas Tarptautinės vaikų gynimo dienos paminėjime ir dailininko Gitenio Umbraso meno projekte D. Kuolys pažeidęs Susirinkimų įstatymą.
