Abiejų šalių žvalgybos palydovinėse nuotraukose užfiksavo dešimtis tūkstančių Rusijos karių prie sienos, prorusiškų grupių aktyvėjimą Ukrainoje, taip pat perėmė kariškių pranešimus su užuominomis apie būsimą invaziją.
Paryžiuje ir Berlyne, kaip ir Kyjive, Rusijos kariuomenės sutelkimą prie sienos laikė blefu, o ne pasiruošimu invazijai.
Daugeliui Europos specialiųjų tarnybų psichologinis barjeras buvo tai, kad jos laikė V. Putiną racionaliu žaidėju ir abejojo, ar jis žengs tokį rizikingą žingsnį.
„Ar manai, kad Putinas tai padarys?“
2021 m. lapkritį CŽA direktorius Williamas Burnsas išvyko į Maskvą su ypatinga misija – perspėti Vladimirą Putiną apie katastrofiškas pasekmes, jei šis nuspręstų įsiveržti į Ukrainą. Tačiau vietoj susitikimo akis į akį, W. Burnsas turėjo tenkintis pokalbiu telefonu. V. Putinas, tuo metu laikęsis griežtos izoliacijos savo rezidencijoje prie Juodosios jūros, ignoravo perspėjimus ir skundėsi dėl JAV laivų Juodojoje jūroje, kuriuos laikė grėsme Rusijos saugumui.
Grįžęs į Vašingtoną, W. Burnsas prezidentui Joe Bidenui pateikė vienareikšmišką išvadą. „J. Bidenas dažnai užduodavo klausimus, į kuriuos atsakoma „taip“ arba „ne“. Kai grįžau, jis paklausė, ar manau, kad V. Putinas tai padarys. Atsakiau: „Taip““, – prisiminė W. Burnsas. Po trijų su puse mėnesio Rusija pradėjo didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Perspėjimai, kurių niekas nenorėjo girdėti
Nors JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybos tiksliai nuspėjo invazijos scenarijų, jos taip pat padarė klaidų, manydamos, kad Rusija greitai perims Ukrainos kontrolę. Tuo tarpu Europos tarnybos atsisakė tikėti, kad XXI amžiuje galimas viso masto karas. Jos vis dar prisiminė abejotinus duomenis prieš Irako karą ir nepasitikėjo amerikiečių prognozėmis.
Ukrainos vyriausybė taip pat nebuvo pasiruošusi. Prezidentas Volodymyras Zelenskis mėnesius atmetė JAV perspėjimus kaip gąsdinimą, baimindamasis, kad viešos kalbos apie karą sukels paniką ir sugriaus šalies ekonomiką. „Paskutinėmis savaitėmis žvalgybos vadovai pradėjo suprasti, nuotaika pasikeitė. Tačiau politinė vadovybė tiesiog atsisakė tai priimti iki pat pabaigos“, – teigė vienas JAV žvalgybos pareigūnas.
Detalūs planai ir desantas Hostomelyje
Pirmąją sausio pusę amerikiečiai gavo išsamesnės informacijos: Rusijos kariuomenė turėjo pulti Ukrainą iš kelių krypčių, įskaitant Baltarusiją, išlaipindama desantą Hostomelyje prie Kyjivo sostinei užimti, taip pat turėdama planą nužudyti V. Zelenskį.
CŽA direktorius skubiai išskrido į Kyjivą perduoti šių duomenų, tačiau V. Zelenskis perspėjimus ignoravo.
Ukrainos prezidentas baiminosi, kad panika gali sužlugdyti ekonomiką. Širdies gilumoje jis netikėjo amerikiečiais. Iš dalies tai aiškinama tuo, kad Vakarai nekalbėjo vienu balsu.
„Britai ir amerikiečiai sakė, kad karas neišvengiamas, o prancūzai ir vokiečiai sakė: „Neklausyk jų, tai nesąmonė“, – pasakojo vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
V. Putino plano šaknys: izoliacija ir istorinės ambicijos
Žvalgybos analitikai mano, kad V. Putinas galutinai apsisprendė 2020 m. pirmoje pusėje. COVID-19 izoliacijos metu jis gilinosi į knygas apie Rusijos istoriją, o protestų numalšinimas Baltarusijoje atvėrė galimybę naudoti šios šalies teritoriją kaip invazijos placdarmą.
2021 m. pavasarį prie Ukrainos sienų pasirodė pirmosios pajėgos. Nors birželį vykęs J. Bideno ir V. Putino susitikimas Ženevoje laikinai sumažino įtampą, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo tik manevras. Po susitikimo V. Putinas paskelbė esė, kurioje teigė, kad „tikrasis Ukrainos suverenitetas įmanomas tik partnerystėje su Rusija“.
Kaip buvo renkami duomenys
Žvalgybos sėkmę užtikrino ne tik palydovinės nuotraukos, bet ir perimta komunikacija. Pagrindinė informacija plaukė iš Rusijos kariuomenės Vyriausiosios operacijų valdybos, kuriai vadovauja pulkininkas generolas Sergejus Rudskojus. Tik siauras ratas asmenų žinojo tikruosius planus iki pat jų įgyvendinimo pradžios.
J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas teigė, kad Europos sąjungininkai tiesiog netikėjo pateiktais įrodymais: „Jaučiau, kad mūsų jiems pateikti įrodymai buvo triuškinantys. Tai nebuvo taip, kad būtume ką nors nuslėpę, kas būtų viską pakeitę, jei jie tai būtų pamatę. Jie tiesiog buvo įsitikinę, kad tai neturi jokios prasmės“.
Lemtingos paskutinės savaitės Kyjive
2022 m. sausį CŽA gavo detalius planus: puolimas iš kelių krypčių, desanto išlaipinimas Hostomelio oro uoste ir planai nužudyti V. Zelenskį. Nepaisant asmeninio W. Burnso vizito į Kyjivą, V. Zelenskis viešai ragino ukrainiečius nepanikuoti. „Giliai kvėpuokite, nusiraminkite ir nebėkite pirkti degtukų bei maisto“, – sakė jis sausio 19 d. kreipimesi.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas prisiminė savo vizitą Pentagone 2021 m. lapkritį. Kai jis paprašė ginklų gynybai, sulaukė neigiamo atsako: „Įsivaizduokite, kad turite kaimyną, kuris grįžta namo su diagnoze, jog po trijų dienų mirs nuo vėžio. Jūs jam pasiūlysite užuojautą, bet neduosite brangių vaistų“.
Likus kelioms dienoms iki invazijos, net ir Rusijos politinis elitas nežinojo, kas laukia. Vasario 21 d. V. Putinas sušaukė Saugumo tarybos posėdį, kuriame jo nariai atrodė apstulbę. Išorės žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas atrodė išsigandęs ir mikčiojo prieš kameras, bandydamas pritarti V. Putino sprendimams.
Invazija
2022 m. vasario 24 d., 4:50 val. ryto Kyjivo laiku, Vladimiras Putinas paskelbė apie „specialiosios karinės operacijos“ pradžią. Jau po kelių minučių Ukrainos sostinę ir kitus taikinius sudrebino Rusijos raketų smūgiai. Dar prieš aušrą prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į prezidentūrą Bankovos gatvėje, iš kurios atliko pirmąjį užsienio skambutį tuometiniam Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui.
„Borisai, noriu tavęs paprašyti kaip savo šalies draugo. Paskambink jam [Putinui] tiesiogiai ir pasakyk, kad jis sustabdytų karą“, – užkimusiu balsu Johnsonui sakė Zelenskis.
Po virtinės skambučių į Paryžių bei Vašingtoną ir susitikimo su saugumo pareigūnais, skubiai sušauktame Parlamento posėdyje Ukrainoje pagaliau buvo įvesta karo padėtis.Nuo šoko iki karo lyderio aprangos
Rytui bėgant, V. Zelenskio pirminę orientacijos stoką pakeitė ryžtas ir pyktis. Viename iš susitikimų su politiniais lyderiais saugumo tarnyba netikėtai išvedė prezidentą iš salės – gauta informacijos apie planuojamus oro antsvorius prieš prezidentūrą ir galimas pasikėsinimo grupes netoliese. Netrukus V. Zelenskis vėl pasirodė viešumoje, tačiau kostiumą jau buvo iškeitęs į karinio stiliaus aprangą, taip simboliškai užbaigdamas transformaciją į karo meto lyderį.Putino pietūs invazijos fone
Tuo pat metu, kai V. Zelenskis Kyjive keitė aprangą, V. Putinas Kremliuje priėmė Pakistano premjerą Imraną Khaną. Nors Rusijos tankai jau kirto Ukrainos sieną, o Rusijos elitas šokiruotas keitėsi žinutėmis, V. Putinas neatšaukė iš anksto planuoto vizito.
Daugiau nei dvi valandas trukusiame pokalbyje lyderiai aptarinėjo dvišalių Maskvos ir Islamabado santykių smulkmenas. Šaltinių teigimu, V. Putinas atrodė visiškai ramus ir net pakvietė svečią neplanuotų prabangių pietų.
Kai I. Khanas galiausiai išdrįso paklausti apie prieš kelias valandas pradėtą karą, V. Putinas atsakė trumpai: „Nesirūpink dėl to. Tai pasibaigs po kelių savaičių“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
