„Žinau, kad baltarusių savanoriai, kovotojai Ukrainoje taip pat pažymi šią dieną. Nuo vasario šimtai jų prisijungė prie Baltarusių batalionų ir pulkų. Jiems Ukrainos išlaisvinimas yra jų Oršos mūšis. Jie žino, kad šio karo pasekmės taip pat nulems Baltarusijos ir visos Europos likimą“, – ketvirtadienį Vilniuje kalbėjo S. Cichanouskaja, dalyvaudama šio mūšio 508-ųjų metinių minėjimo renginyje.
Ji sakė, jog norėtų, kad renginys ir būtų rengiamas Oršoje, dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
„Bet šiandien šis herojų miestas, kartu su visa mano mylima Baltarusija, yra okupuotas tų pačių įsibrovėlių, kaip ir prieš penkis šimtus metų. Neabejoju, kad Baltarusija bus laisva ir Ukraina išlaisvins visas savo teritorijas“, – sakė politikė.
S. Cichanouskajos teigimu, Oršos mūšis primena apie mūsų „pergalingą praeitį“ ir yra „istorinis įrodymas, kad mūsų tautos yra pasiruošusios kartu pasipriešinti tironijai ir priespaudai“.
„Narsi ukrainiečių kova ir bebaimis baltarusių pasipriešinimas tik įrodo šį faktą. Gyvename herojų laikais, daugybė jų yra Baltarusijos kalėjimuose“, – kalbėjo Baltarusijos opozicijos vadovė.
Ji priminė, kad po Oršos mūšio pergalės beveik visi Maskvos užimti miestai buvo išlaisvinti o „slapta Rusijos ir Vakarų galių sąjunga žlugo“.
Šiomis dienomis, pasak jos, netgi kartais „atrodant, kad kova yra pralaimėta“, kitą dieną pasirodo žinių apie naujus „partizanų ir savanorių veiksmus“, jie naudojasi ir technologijomis, organizuodami kiberatakas, gadina infrastruktūrą tarp Ukrainos ir Baltarusijos, kad Rusijos karinė technika nepasiektų karo lauko.
„Taigi, būkime įkvėpti šiais žygdarbiais visų, kurie šiandien kovoja už laisvę Ukrainoje ir Baltarusijoje, nepamirškime visų mūsų herojų Oršos mūšyje žygdarbių. Princas Ostrogiškis, kreipdamasis į savo karius prieš mūšį, sakė: „Drąsieji riteriai, tegul jūsų drąsa būna verta jūsų šlovingų protėvių“. Ir, manau, mūsų protėviai didžiuotųsi mūsų šiandienos herojais, kurie nepasiduoda ir kovoja už laisvę“, – kalbėjo baltarusių opozicijos lyderė.
Oršos mūšis vyko 1514 metų rugsėjo 8 dieną tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių netoli Oršos (dabartinė Baltarusija).
LDK kariuomenė, vadovaujama etmono Konstantino Ostrogiškio, sumušė Ivano Čeliadnino vadovaujamą Maskvos kariuomenę.
Pasak istorikų, Oršos mūšyje sumušus maskvėnų pajėgas LDK stojo savotiškas atokvėpio ir ramybės laikotarpis, kada buvo sukurtas pirmasis Lietuvos statutas, iškilo Valdovų rūmai, pradėtos spausdinti knygos, o šalyje prigijo renesanso ir reformacijos idėjos.
