Kauno apygardos teismas atmetė nuteistojo Dariaus skundą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria jo prašymas atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos buvo paliktas nenagrinėtas.
Teismas nurodė, kad tokiais atvejais sprendimas gali būti priimamas tik gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą ir gydytojų komisijos išvadą, o pats nuteistasis tiesiogiai kreiptis su tokiu prašymu net negali.
Darius atlieka 8 metų laisvės atėmimo bausmę už nužudymą. Įdomu tai, kad iš pradžių vyras buvo išteisintas, bet apeliacinėje instancijoje, vis dėlto, nuteistas dėl itin sunkaus nusikaltimo. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir pripažino, kad yra pakankamai vyro kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Būklė prilygsta kankinimui
Nuteistasis teismui aiškino, kad turi 4 stuburo išvaržas, plyšusį tarpslankstelinį diską, o išsiliejęs skystis spaudžia jam trišakį nervą.
Anot jo, skausmai esą tapo nepakeliami, o gydymas laisvės atėmimo vietoje neužtikrinamas: „Dėl to kenčiu nežmoniškus skausmus, būklė prilygsta kankinimui.“
Jis taip pat tikino, kad tarp jo ir įkalinimo įstaigos administracijos esą yra ilgalaikis konfliktas, todėl neva jis net negali tikėtis, kad pati įstaiga kreipsis į teismą dėl jo atleidimo nuo bausmės.
Teismas atkreipė dėmesį į tvarką
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas pažymėjo, kad įstatymas numato galimybę atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl sunkios nepagydomos ligos, tačiau sprendimas priimamas tik bausmę vykdančios institucijos teikimu ir remiantis gydytojų komisijos išvada.
„Įstatymai nenumato galimybės svarstyti tokį klausimą vien pagal nuteistojo prašymą“, – konstatavo teismas.
Teisėjas pabrėžė, kad apylinkės teismas teisingai paliko prašymą nenagrinėtą, nes teikimo iš bausmę vykdančios institucijos nebuvo gauta. Dėl to ir aukštesniajam teismui pateiktas skundas buvo atmestas.
Nuteistasis prašė stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, teigdamas, kad jam esą ribojama teisė kreiptis į teismą ir neužtikrinama tinkama sveikatos apsauga.
Vis dėlto, teismas išdėstė, kad nuteistiesiems sveikatos priežiūra teikiama bausmės atlikimo vietose, o kai reikia – organizuojamos ir specializuotos paslaugos kitose gydymo įstaigose.
„Byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų reikalinga tokia medicininė pagalba, kurios suteikimas būtų neįmanomas“, – nurodyta nutartyje.
Todėl Kauno apygardos teismas paliko galioti Kauno apylinkės teismo nutartį. Ši nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Kraupus smurtas Kupiškio rajone
Už grotų vyras atsidūrė dėl nužudymo. Bylos duomenimis, nusikaltimas įvykdytas prieš keletą metų gegužės 19-sios naktį Kupiškio rajone esančioje sodyboje.
Nustatyta, kad Darius kartu su bendrininku be jokios aiškios dingsties ėmė smurtauti prieš sodybos šeimininką. Teismai konstatavo, jog smurtas buvo ne atsitiktinis ar spontaniškas, o intensyvus ir nukreiptas į gyvybiškai svarbias kūno vietas.
Kaltinamieji bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip kelis smūgius į veido sritį, krūtinę bei ranką. Dėl patirtų sužalojimų vyrui buvo sulaužyti šonkauliai, stipriai sumušta galva.
Mirties priežastis – kraujo išsiliejimas į smegenis, kilęs nuo galvos sumušimo. Ekspertai aiškiai paneigė versiją, kad mirtis galėjo ištikti vien dėl nukritimo ar nelaimingo atsitikimo.
Teismo vertinimu, kaltinamųjų veiksmai pasižymėjo vieninga tyčia – abu jie veikė kartu, smūgiavo pakartotinai ir į tokias kūno vietas, kurios objektyviai kėlė grėsmę žmogaus gyvybei. Bandymas aiškinti, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, buvo pripažintas nepagrįstu.
„Surinkti įrodymai patvirtina, kad mirtini sužalojimai padaryti bendrais kaltinamųjų veiksmais, o jų suduotų smūgių pobūdis ir intensyvumas lėmė nukentėjusiojo mirtį“, – konstatavo apeliacinės instancijos teismas.
Papildomai buvo įvertinta ir tai, kad Darius su sodybos šeimininku buvo pažįstami bei bendravo, o iki lemtingo įvykio buvo fiksuota ir ankstesnių smurto atvejų. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sustiprino išvadą, jog smurtas nebuvo atsitiktinis, o kilo iš agresyvaus kaltinamųjų elgesio.
Galutinėje instancijoje padaryta išvada, kad Panevėžio apygardos teismas, išteisindamas kaltinamuosius, nepagrįstai atskirai vertino įrodymus, jų nesiedamas į visumą. Dėl to apeliacinis teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir pripažino, jog būtent Dariaus ir jo bendrininko veiksmai nulėmė sodybos šeimininko mirtį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
