I teismo salę įžengia ultradešiniųjų ekstremistas Andersas Breivikas. Ten esantiems jis demonstratyviai rodo lapą su užrašais „Nacių pilietinis karas“ ir „Sustabdykite genocidą prieš baltųjų tautas“. Neilgai trukus ir jo pažiūras atspindintis nacių pasisveikinimas. O po to – trumpa kalba, kurioje jis prisistato Norvegijos neonacių judėjimo lyderiu.
77 žmones nužudęs A. Breivikas prieš teismą stoja, nes nori į laisvę. Praėjus dešimtmečiui po surengto teroro išpuolio, jis teikia prašymą dėl lygtinio atleidimo nuo 21-erių metų laisvės atėmimo bausmės. Teroristas naudojasi savo teise, tačiau beveik nėra abejonių, kad teismas prašymą atmes.
Kruvinas žudynes A. Breivikas surengė 2011-ųjų liepos 22-ąją. Iš pradžių jis detonavo sprogmenų prikrautą mikroautobusą prie vyriausybės pastato Osle. Ten pražudė aštuonis žmones. Po to teroristas nuvyko į Utiojos salą, kur Darbo partijos jaunimo stovykloje pats nušovė dar 69 asmenis. Tai tapo daugiausia aukų nusinešusiomis žudynėmis šalyje po Antrojo pasaulinio karo.
Dabar A. Breivikas sako, kad ginkluota kova jau praėjęs etapas ir lygina save Nobelio taikos premijos laureatu Nelsonu Mandela, kuris, anot teroristo, nuo ginklo taip pat perėjo prie politinės kovos. Sprendimą dėl atleidimo nuo bausmės teismas skelbs kitą savaitę. Jei teroristo prašymą teismas atmes, A. Breivikui teks už grotų praleisti dar 11 likusių metų. Tiesa, teismas galės bausmę pratęsti, jeigu A. Breivikas bus laikomas tebekeliančiu pavojų visuomenei.
