2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, surengusi vadinamąjį referendumą, kurio nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.
„Nėra jokių teisinių, politinių ar moralinių priežasčių, dėl kurių turėtume atiduoti nors centimetrą Ukrainos žemės“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka.
„Bet kokios tarpininkavimo pastangos atkurti taiką Ukrainoje turėtų būti grindžiamos pagarba suverenitetui ir visišku Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimu“, – nurodė jis.
Ketvirtadienį L. I. Lula da Silva pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis negali gauti visko, ko nori, ir pasiūlė jam atsisakyti Krymo, kad būtų pradėtos taikos derybos.
Brazilijos prezidentas yra parengęs miglotą konflikto Ukrainoje užbaigimo pasiūlymą, kuris, kaip tikimasi, bus aptartas per jo kelionę į Kiniją kitą savaitę. Pekinas irgi yra parengęs savo planą.
Vienas iš Brazilijos pasiūlymų – sukurti šalių grupę, kuri tarpininkautų sprendžiant karo Ukrainoje klausimą.
L. I. Lula da Silva nurodė esąs visiškai įsitikinęs, kad po kelionės į Kiniją tokia grupė bus įsteigta.
Rusija ne kartą yra sakiusi, kad taikos derybos šiuo metu nėra svarstomos, ir prižadėjo tęsti puolimą.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, derybos bus įmanomos tik tuo atveju, jei jų metu bus susitarta dėl „naujos pasaulio tvarkos“.
Jis pridūrė, kad Rusija atmeta „vienpolę pasaulio tvarką“, kuriai vadovauja „vienas hegemonas“.
