Griežtosios linijos islamistų judėjimui rugpjūčio 15 dieną sugrįžus į valdžią Kabule, daugelio afganistaniečių ateitis tapo neaiški, kilo susirūpinimas, kad milijonai jų gali siekti prieglobsčio kaimyninėse šalyse ir Europoje.
„Turėsime didinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, kad išspręstume su Afganistanu susijusius klausimus. Privalome padėti jiems [dorotis] su pirmąja pabėgėlių banga“, – Italijos laikraščiui „Corriere Della Sera“ sakė J. Borrellis.
„Iš šalies bėgantys afganistaniečiai iš pradžių pasieks ne Romą, o, galbūt, Taškentą (Uzbekistane). Mums reikia padėti šalims, būsiančioms priešakinėje linijoje“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, ar šios šalys gaus Europos finansinę pagalbą, kad priimtų pabėgėlius iš Afganistano, J. Borrellis atsakė: „Europos absorbcijos pajėgumai yra riboti ir nieko negalima padaryti be stipraus bendradarbiavimo. Kaimyninės šalys bus paveiktos labiau ir anksčiau nei Europa. Tad taip, tai taip pat reiškia finansinės paramos suteikimą šioms šalims, kaip teikėme Turkijai.“
2016 metais Turkija pasirašė susitarimą su ES dėl migrantų srauto į Europą sustabdymo mainais į tam tikras paskatas, įskaitant finansinę pagalbą.
Turkijoje šiuo metu yra maždaug 3,7 mln. pabėgėlių iš karo draskomos Sirijos.
J. Borrellis sakė, kad krizė Afganistane, kilusi traukiantis JAV pajėgoms, akcentavo būtinybę ES turėti savų karinių pajėgumų.
„ES turi galėti įsikišti saugoti mūsų interesų, kai dalyvauti nenori amerikiečiai“, – sakė ES diplomatijos vadovas.
„Mūsų pirmo įžengimo pajėgas turėtų sudaryti 5 tūkst. karių, galinčių mobilizuotis tučtuojau. Turime ES kovinių grupių, bet jos niekada nebuvo mobilizuotos. Mums reikia galėti veikti greitai“, – pabrėžė jis.
